Mokytojų pasirengimas moksleivių sveikatos ugdymui

LTMokykla gali daryti žymią įtaką visuomenės sveikatos ugdymui. Lietuvos mokyklose sveikatos ugdymas vykdomas remiantis integruojančia sveikatos ugdymo programa, kurios besilaikantis bet kurio dalyko mokytojas per savo pamokas ir kitoje veikloje turi perteikti sveikatos žinias, padėti suformuoti mokinių nuostatas ir elgesį, įgalinti juos gyventi sveikai, dalyvauti įvairiose prevencinėse programose. Dalis mokyklų yra įsitraukiusios į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, tačiau dar yra nemažai mokyklų, kur sveikatos ugdymo programos įgyvendinimas vyksta pavienių mokytojų iniciatyva. Straipsnyje pateikiamas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, kaip įvairių Lietuvos mokyklų mokytojai yra pasirengę ugdyti moksleivių sveikatą. 1999 m. atliktoje apklausoje dalyvavo 710 įvairių mokyklų pedagogų (iš jų 45,6 proc. buvo pradinių klasių mokytojai, kiti - įvairių dalykų mokytojai). Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad dauguma mokytojų nėra pakankamai pasirengę ugdyti moksleivių sveikatą, jiems dažnai trūksta žinių. Dauguma mokytojų yra nepakankamai susipažinę su sveikatą ugdyti padedančiomis programomis, mokyklose retai organizuojami sveikatingumo renginiai. Mokytojų pasirengimo ugdyti sveikatą lygis priklauso nuo bendro mokyklos ir visuomenės požiūrio į sveikatos ugdymo būtinumą. 33,4 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų dirba mokyklose, dalyvaujančiose sveikų mokyklų projekte; šiose mokyklose sveikatos ugdymui skiriama gerokai daugiau dėmesio. Pateikiamos rekomendacijos, kaip mokytojai galėtų prisidėti prie sveikatos ugdymo mokyklose.Reikšminiai žodžiai: Mokytojas; Mokytojas, sveikatos ugdymas, žinios, sveikas gyvenimo būdas; Sveika gyvensena; Sveikatos ugdymas; Žinios; Health education; Healthy lifestyle; Knowledge; Teacher; Teacher, health education, knowledge, healthy lifestyle.

ENThe school has quite a great impact on the society's health education. In this research work we investigated to what extent teachers of the Lithuanian Republic are ready to perform pupils' health education. In 1999 we questioned 710 educators from different schools of Lithuania. 33.4% of the persons questioned worked at schools which participated in the project of "healthy schools". The results of the investigation show that teachers are not ready enough to carry out pupils' health education - they lack knowledge and acquaintance with health education programmes; events concerning healthy lifestyle are not often organised. Not all of the teachers can set an example of healthy lifestyle for their pupils. The school where health education is a priority sphere and which participate in the project of "healthy schools" the level of teacher preparedness is higher. More attention should be paid to health education Problems while training and re-qualifying teachers. [From the publication]

• Mokytojų pilietinė pozicija ir dalykinė kompetencija ugdant vaikų sveikatą / Neringa Strazdienė, Eugenija Adaškevičienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 169-180.
• Mokytojų požiūris į integruotą sveikatos ugdymą ir vaidmuo jį įgyvendinant / Vida Gudžinskienė, Jūratė Česnavičienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2015, t. 34, p. 74-88.
• Moksleivis informacinėje visuomenėje: kai kurie emocinės ir fizinės sveikatos aspektai / Regina Proškuvienė, Vida Zlatkuvienė, Marijona Černiauskienė. Pedagogika. 2001, 52, p. 203-211.
• Sveikatos ugdymas bendrojoje ugdymo sistemoje / Vida Gudžinskienė, Jūratė Česnavičienė. Pedagogika. 2002, 60, p. 157-162.
• The Implementation of the health education progamme : the presence and the perspectives / Vida Gudžinskienė. Bildungs- und Kulturmanagement. Frankfurt, M.: Lang, 2008. P. 379-394.
• V-VIII klasių mokinių sveikatos saugojimo ir stiprinimo kompetencijos ugdymas / Jūratė Česnavičienė, Vida Gudžinskienė. Gamtamokslinis ugdymas. 2006, Nr. 3 (17), p. 16-23.
• Роль учителя по технологиям в развитии оздоровительных компетенций учащихся / Юрате Чеснавичене. Teacher education in XXI century: changing and perspectives : international scientific conference, November 29-30, 2002 Šiauliai / compiled by Vincentas Lamanauskas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002. p. 329-334.