Protas ir "neprotingumas": epochų riba - vėlyvoji Apšvieta

LTKūrybinis Sniadeckio palikimas yra būtent vėlyvojo Apšvietos racionalumo rezultatas, "lūžio momentas". Jis yra ir šviečiamosios epistemologijos problematizacija, ir jos įtvirtinimas. Teisėtai galima kalbėti apie ideologinę ir epistemologinę vėlyvosios Apšvietos kryžkelę. Galima Sniadeckio epistemologinės programos tąsa tapo pozityvizmas, turintis tikslą nagrinėti pozityvųjį, t.y. mokslinį, pažinimą. Kita vertus, kai kurios Sniadeckio idėjos galėjo būti išplėtotos į fenomenologinę žmogaus sąmonės analizės programą. Tačiau Lietuvoje uždarius Vilniaus universitetą natūrali filosofijos raida buvo nutraukta. Pozityvizmo Lietuvoje ir Baltarusijoje (kitaip negu Lenkijoje) neatsirado dar ir dėl to, kad gamtos mokslai uždarius universitetą bei vėliau Medicinos chirurgijos akademiją, jau nepasireiškė kaip vietinės socialinės ir kultūrinės erdvės sklaidos veiksnys. Tolesnė filosofinės ir visuomeninės politinės minties raida buvo susijusi su plėtra antropologinės perspektyvos, kuri lėmė didžiulį etnografinių tyrinėjimų pakilimą, konstituavusį etnografinį diskursą, kita vertus, sukėlė mesianizmo ir misticizmo bangą: konservatyvią sarmatiškąją (Henryko Rzewuskio), utopinę refleksinę (Andriaus Tovianskio) arba revoliucinę kritinę (Adomo Mickevičiaus) filosofinės ir visuomeninės minties formas. Antroje XIX a. pusėje ši tendencija virto kritine perspektyva, paskatinusia tautinių išsivadavimo idėjų pakilimą, su kuriomis drauge vyko marksizmo kaip socialinio kritiškumo programos recepcija. Tokioje dirvoje antroje XIX a. pusėje sukurtas tautinio baltarusių atgimimo projektas.Reikšminiai žodžiai: Vėlyvoji Apšvieta; Lithuania. Belorussia; Late Enlightenment; Baltarusija (Belarus).

ENThe creative legacy of Sniadeckis is namely the result of the late Enlightenment rationality, i. e. the “tipping point”. He is both the problematization and consolidation of the educational epistemology. One may rightfully speak of the ideological and epistemological crossroads of the late Enlightenment. The possible continuation of Sniadeckis’s epistemological programme became the positivism with the aim of examining the positive, i. e. scientific cognition. On the other hand, certain Sniadeckis’s ideas could have been developed into a phenomenological programme of the analysis of the human mind. However, after the closing of Vilnius University, the natural development of philosophy was terminated. Differently from Poland, in Lithuania and Byelorussia no positivism emerged due to the fact that, upon closing of the University and later the Medical Surgery Academy, the natural sciences did not manifest as a factor of the local dissemination of the social and cultural space. The further development of philosophical, social and political ideas was related to the development of the anthropological perspective, which determined the huge intensification of ethnographic studies, which constituted the ethnographic discourse. On the other hand, it raised the wave of messianism and mysticism: the conservative Sarmatian (by Henryko Rzewuski), the Utopian reflexive (by Andrius Tovianski) and revolutionary critical (by Adam Mickiewicz) forms of philosophic and social ideas. In the second half of the 19th century the trend became a critical perspective, which encouraged the rise of the national liberation ideas, accompanied by the reception of Marxism as a social criticism programme. Those were the grounds, which nurtured the project of national resurrection of Byelorussia, which was developed in the second half of the 19th century.