Tautosaka ir mitologija mokykloje: praeitis, dabartis, mokytojų rengimas

LTNuo pat Lietuvos vidurinės mokyklos susikūrimo tautosaka laikyta vienu iš reikšmingiausių literatūros kurso komponentų. Tuo lietuviškos mokyklos literatūros kursas skyrėsi ir skiriasi iš daugumos Vakarų Europos valstybių. Straipsnyje siekta panagrinėti tautosakos mokymą XX a. 7-9-ajame dešimtmetyje, aptarti dabartinę situaciją reformuojamoje bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje bei Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantų rengimą darbui aukštesniojoje vidurinės mokyklos pakopoje. Buvo naudoti šie tyrimo metodai: programų, mokymo priemonių, mokinių ir mokytojų atsakymų, studentų darbų analizė. Nustatyta, kad tarybiniu laikotarpiu tautosakos mokymą varžė ideologinės dogmos, sociologinis požiūris. Laipsniškai nuo jo vaduojamasi, tautosaką mokykloje stengiamasi pateikti atsižvelgiant į to meto folkloristikos lygį. Viduriniajame koncentre (V-VI klasėse) tautosakos pateikimas 7-9-ame dešimtmetyje iš esmės atitiko dalykinius, pedagoginius bei psichologinius reikalavimus, keliamus ugdymo turiniui. Aukštesniųjų klasių tautosakos kursui kenkė akademiškumas, tautosakos atribojimas nuo mitologijos, platesnio lietuvių etnokultūrinio bei pasaulinio konteksto. Pertvarkant literatūrinį lavinimą 10-ame dešimtmetyje, sukurta vertingų programų, aukšto lygio vadovėlių, tačiau pasigendama vieningos tautosakos bei mitologijos išdėstymo sistemos per visas viduriniojo mokymo pakopas. Vilniaus pedagoginio universiteto aukštesniosios studijų pakopos lituanistai nuo 1993 m., organizuojant jiems specialius seminarus, rengiami dėstyti tautosaką ir mitologiją gimnazijų klasėse.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Mitologija; Mokykla; Tautosaka, mitologija, mokyklų rengimas; Folklore; Folklore, mythology, school training; Mythology; School.

ENIn the soviet times teaching of folklore was limited by ideologic dogmas and sociologic outlook. Starting with the sixth decade authors of programs and textbooks begin to evade this sociologic outlook, they teach folklore according the level of that time. Education of folklore in VII-IX decades fitted the pedagogical and psychological needs for the middle stage (V-VI classes) of the school. Acknowledgement of the subject in the upper grades was disturbed by the disconnection of folklore from its' mythological basis, from more wide ethnical Lithuanian and world context. Reorganizing education, in X decade there are created many interesting programs, well prepared textbooks but there is still the lack of unanimous teaching system of folklore and mythology. The greater part of textbooks is of attractive form and given information fits psychological needs of pupils' age. Nevertheless there still appear too long (V form), too complicated (VI form) text and altering (VIII and IX grades). In the upper stages (IX-X and XI-XII grades) there is no appropriate decision found, which allows more mature pupils into this important sphere of our culture. Acknowledging the problem students of VPU (Vilnius' Pedagogical University) are being prepared for this work since 1993. [From the publication]

• Iš literatūrinio lavinimo programų istorijos: aukštesnysis koncentras / Regina Norkevičienė. Gimtasis žodis. 2004, Nr. 6, p. 6-11, 47.
• Lietuvių mitologija / parengė Norbertas Vėlius ; [redaktorė Rima Mekaitė]. Vilnius : Mintis, 1995-2004. 3 t. (606, 466, LXIV, 605 p.).