Būsimųjų mokytojų komunikacinės kompetencijos ugdymas universitetinėse studijose

LTHumanistiniai ir demokratiniai Lietuvos švietimo tikslai, orientuojantys į visapusišką asmenybės puoselėjimą, daro įtaką ne tik mokyklos programų kaitai, – jie yra esminė universitetinės pedagogų rengimo sistemos struktūros bei turinio pokyčių paskata. Svarbiausias asmenybes veiksnys – žmogaus bendroji kultūra – bendravimo ir veiklos procesuose realizuojama ir atsiveria savitu būdu kaip asmens komunikacinė kompetencija, o pedagoginis mąstymas yra realizuojamas tiek pedagoginės sąveikos, tiek ir pedagoginės komunikacijos metu, todėl straipsnyje gvildenama komunikacinės kompetencijos ugdymo svarba universitetinėse studijose. Tyrimu siekta teoriškai pagrįsti komunikacinės kompetencijos ugdymo būtinybę mokytojų rengimo procese. Buvo atlikta mokslinės literatūros, programinių švietimo reformos dokumentų ir VPU studijų programų lyginamoji analizė. Tyrimas atskleidė, kad ugdymo rezultatus lemia mokytojo asmenybė. Todėl siekiant, kad universitetinių studijų struktūra ir turinys būtų orientuoti į visavertės mokytojo asmenybės ugdymą, tikslinga atlikti tyrimus, įgalinančius pagrįsti teorinių ir praktinių pedagoginių studijų vertę bei tikslingumą. Komunikacinės kompetencijos kaip pedagoginio meistriškumo ir žmogaus bendrosios kultūros ugdymas turi tapti vienu iš svarbiausių universitetinių studijų uždavinių. Būtina parengti būsimuosius mokytojus efektyviai komunikuoti tiek dialoginiu, tiek monologiniu būdu, nes tai pagrindiniai žinių perteikimo bei auklėjimo metodai ir idėjų skleidimo priemonės. Tai padėtų susiformuoti būsimųjų mokytojų sąmoningai komunikacinei kompetencijai.Reikšminiai žodžiai: Komunikacinė kompetencija; Komunikacinės kompetencijos; Mokytojų rengimas; Communication competence; Teacher training; Teacher's education.

ENThe article states that humanistic and democratic goals of education which aim at the development of many-sided personality are the main incentives to bring about changes in the structure and curriculum of the university training system. The article argues that in order to achieve the objectives mentioned above it is reasonable 1) to do research to prove the value and necessity of theoretical and practical pedagogical studies; 2) to work out the programme of the development of communication skills which would be implemented by integrating the development of these skills into the disciplines of pedagogy, psychology, informatics, Lithuanian and foreign languages and others (thus the development of pedagogical mastery and human culture has to become one of the most important tasks of university studies); 3) to introduce rhetoric and eloquence studies because monologue talking is one of the main methods used at school for presenting knowledge and developing pupils as personalities. [From the publication]

• Hodegetika : auklėjimo mokslas / Leonas Jovaiša. Vilnius : Agora, 2003. 319 p.
• Iškalbos mokymas / Zita Nauckūnaitė. Kaunas : Šviesa, 2000. 207 p.
• Mokytojų rengimo idealinio modelio parametrai : disertacija / Kęstutis Pukelis. Kaunas, 1998. 81 lap.
• Nerašytinių komunikacinių mokėjimų ugdymas biznio administravimo specialistų rengimo procese : disertacija / Beata Grebliauskienė. Kaunas, 1997. 144 p.
• Pradinės mokyklos mokinių bendrinės tarties lavinimas - sudėtinė kalbos ugdymo dalis / Janina Bukantienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2006, d. 3, p. 143-153.
• Sakytinė pradinės mokyklos mokytojo kalba / Janina Bukantienė. Tiltai. 2006, Nr. 4 (37), p. 35-47.