Baltic postcolonialism : on the boundary of two worlds : identity, freedom and moral imagination in the Baltics : [review] : recenzija
LTStraipsnis yra studijos „On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom and Moral Imagination in the Baltics”(sudarė Violeta Kerlertas, Rodopi: Amsterdam and New York, 2006) recenzija. Nors pokolonijinė teorija jau daugelį metų yra viena iš populiariausių literatūrologijos metodologijų Vakaruose, tačiau straipsnių rinkinys Baltijos šalių postkolonializmo tema pasirodė tik dabar. Studijoje pristatomi penkiolikos pokolonijinės kritikos teoretikų straipsniai apie sovietinę Baltijos valstybių kolonizaciją ir jų pokolonijinę realybę. Autorių gausa sudaro įspūdį, kad postkolonijinės studijos Baltijos šalyse turi stiprią intelektualinę tradiciją. Tačiau iš tikrųjų yra priešingai: pokolonijinės studijos čia dar tik prasideda. Tad natūralu, kad nemenka dalis straipsnių autorių imasi ir teorinių svarstymų. Vis dėlto straipsniuose neįmanoma išsamiai atsakyti į esminius šios problemos klausimus. Tai yra monografijos uždavinys. Aptariamos studijos autorių, bemaž kiekvieno, individualiai pateikiami svarstymai, kodėl sovietinė okupacija galėtų būti įvardyta kaip kolonizacija, įsuka kartojimų ratą, tačiau nepraplečia ir nepagilina konceptualių problemos studijų, kurios turėtų remtis istorinės ir sociopolitinės situacijos analize bei lyginimu. Vis dėlto svarbiu studijos laimėjimu galima laikyti įrodymą, kad Baltijos šalių kultūra gali būti analizuojama pasauliniame kontekste. Taigi pokolonijinės metodologijos gali pamažu suformuoti teorinę bazę lyginamosioms posovietinės erdvės literatūros studijoms.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybių istorija; Baltijos valstybės; Postkolonijiniai tyrimai; Postkolonijinės studijos; Recenzija; Sovietinė okupacija; Violeta Kelertas; Baltic States; Book review; Post-colonial studies; Postcolonial studies; Soviet occupation; Violeta Kelertas.
ENThe article is a review of the study “On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom and Moral Imagination in the Baltics” (compiled by Violeta Kerlertas, Rodopi: Amsterdam and New York, 2006). Although the post-colonial theory has long been among the most popular methodologies in Western literature studies, the collection of articles on the topic of post-colonialism in the Baltic states has been published only now. The study presents the articles about the Soviet colonisation of the Baltic States and their post-colonial reality by 15 post-colonial criticism theoreticians. A large number of authors makes an impression that post-colonial studies have a strong intellectual tradition in the Baltic States. However, in fact, it is on the contrary: post-colonial studies are only starting here. Therefore, it is natural that quite a lot of article authors are involved in theoretical considerations. Nevertheless, it is impossible to answer in detail the key questions of this issue. It is the task of a monograph. Nearly each author’s considerations, which are provided separately in the study concerned, why the Soviet occupation could be deemed colonisation spins the wheel of repetitions, yet it neither expands nor deepens the conceptual studies of the issue, which should be based on the historical and socio-political analysis of the situation and comparison. Nevertheless the evidence that the culture of the Baltic States can be analysed in the global context can be deemed an important achievement of the study. Thus, post-colonial methodologies can gradually develop a theoretical base for comparative studies of post-soviet literature.
