Daiktavardžių darybos raida

LTPirmoje monografijos dalyje lietuvių kalbos istorinei žodžių darybai taikomi tie sisteminiai tyrinėjimo metodai, kuriais remiasi per pastaruosius kelis dešimtmečius labai išaugusi sinchroninė žodžių darybos teorija. Pagrindiniu tyrimo objektu pasirinktos penkios veiksmažodinių daiktavardžių klasės (darybos kategorijos): veiksmų, veiksmo rezultatų, veikėjų, įrankių ir veiksmo vietų pavadinimai, kurie labai glaudžiai tarpusavyje susiję. Daugiausia dėmesio skirta reikšminiam (semantiniam) žodžių darybos aspektui, kuris ligi šiol mažiausiai tyrinėtas. Antroji dalis - tai 1993 m. pasirodžiusios monografijos „Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai" tąsa. Čia nagrinėjamos septynios lietuvių kalbos vardažodinių daiktavardžių darybos kategorijos: ypatybių, kuopinių, vardažodinių vietos, moteriškosios bei vyriškosios lyties asmenų ir gyvūnų, ypatybės turėtojų pavadinimai ir deminutyvai. Siekiama nustatyti, kurios darybos kategorijos paveldėtos iš ide. prokalbės, o kurios susidarė vėliau baltų kalbose ar pačioje lietuvių kalboje, kaip kito jas sudarantys darybos tipai.Reikšminiai žodžiai: Žodžių daryba; Darybos tipas; Veiksmažodiniai daiktavardžiai; Senieji raštai; Word formation; Derivation type; Verbal nouns; Historical sources.

ENIn the first part of the monograph, systematic research methods serving as a basis for the synchronic word formation theory, which has grown considerably over recent decades, are applied to historical word formation in the Lithuanian language. Five classes of verbal nouns (formation categories): actions, action results, agents, tools and names of action locations, which are closely interrelated, have been selected as the main object of the research. The major focus is placed on the notional (semantic) aspect of word formation, which has been researched least so far. The second part is the continuation of the monograph “Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai” [“Development of Noun Formation. Verbal Derivatives in the Lithuanian Language”] published in 1993. Seven formation categories of denominative nouns in the Lithuanian language are analysed there: quality nouns, collective nouns, denominative places, female and male persons and animals, names of quality holders and diminutives. It is aimed at establishing which derivation categories were inherited from the Indo-European proto-language and which ones developed in the Baltic languages or the Lithuanian language later, how the derivation types, comprising them, changed.