LTKnygoje tiriami iki šiol beveik netyrinėti lietuviški poteriai, jų kilmė ir raida. Tyrimo objektą sudaro žegnonė ir keturi poteriai: Viešpaties malda, Angelo pasveikinimas, Tikėjimo išpažinimas ir Svč. Trejybės pagarbinimas. Aiškinantis lietuviškų poterių kilmę ir raidę jie lyginami su atitinkamais kitų tautų poteriais – ne tik kaimynų šalyse, bet ir tolimesnėse, net už Europos ribų. Be to, lyginami tiek dabartiniai, tiek ir anksčiau vartoti poterių variantai. Daugiausia surinkta Viešpaties maldos tekstų, nes ji XVIII-XIX a. buvo vartojama kaip pavyzdinis tekstas kalbų lyginimui, įvairiomis kalbomis yra paskelbti dideli jos rinkiniai. Mažiausiai – Svč. Trejybės pagarbinimo (mažosios doksologijos) tekstų, kurie tikybinėse knygose rečiau pateikiami, būna net ne visose maldaknygėse. Ypač daug dėmesio knygoje skiriama vokiškiems ir lenkiškiems poteriams, labiausiai susitelkiama prie XIII-XIV a. tekstų, nes toje epochoje poteriai buvo išversti į lietuvių kalbą. Tekstų analizė ir lyginimas suteikia daugiausia duomenų, nušviečiančių lietuviškų poterių atsiradimą ir jų raidą. Knygos struktūra remiasi chronologija – pradedama nuo lietuvių pažinties su krikščionybe, Mindaugo krikšto, aptariami pirmieji lietuviški poteriai. Seniausi užrašyti poterių tekstai aptariami pagal jų užrašymo vietą . Kiti skyriai skiriami poteriams XVIII-XIX a. Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje bei už etninių žemių ribų aptarti. Paskutiniai knygos skyriai kalba apie poterius nuo XX a. pradžios iki mūsų dienų. Poterių tekstų palyginimo duomenys susisteminami poterių teksto pakitimų chronologinė lentelėje.Reikšminiai žodžiai: Kalba; Kalbos mokslas; Krikščionybė; Lietuvių poteriai; Malda; Poteriai; Senoji rašytinė kalba; Tekstai; Žegnonės; Žegnonės formulė; Christianity; Crossing formula; Crossing formulas; Grace; Language; Lithuanian Grace; Old written language; Prayer; Science of language; Texts.
ENHardly ever studied Lithuanian prayers, their origin and development are examined in the book. The study’s subject is the sign of the cross and four prayers: the Lord’s Prayer, the Hail Mary, the Apostles’ Creed and the Doxology. The studies of the origin and development of Lithuanian prayers is based on their comparison with respective prayers of other nations – not only neighbouring countries but also the further ones, even the ones outside Europe. What is more, both current and earlier versions of prayers are compared. The texts of the Lord’s Prayer are the most numerous because it was used as a sample text for language comparison in the 18th–19th centuries. Its large collections in various languages have been published. The texts of the Doxology (minor doxology) are the scarcest. They are less frequently included in religious books and even are not available in all prayer books. Particular attention is paid to German and Polish prayers, the 13th–14th century texts are in the focus because prayers were translated to Lithuanian at that time. Text analysis and comparison provide most data about the origin and development of Lithuanian prayers. The book has a chronological structure. It starts from the Lithuanians’ first encounter with Christianity, Mindaugas’s Christianisation; the first Lithuanian prayers are discussed. The oldest written texts of prayers are discussed according to the place of their recording. Other chapters are dedicated to the discussion of prayers in Lithuania Proper and Lithuania Minor in the 18th–19th centuries, as well as beyond the borders of ethnical lands. The last chapters of the book cover prayers from the 20th century till now. The data on the comparison of prayer texts are systematised in the chronological table of prayer text changes.