LTŠis straipsnis tiria, kokių šventųjų kultai buvo aktyviai propaguojami 15 a. jogailaičių valdose, klausiant, kodėl tam tikri potencialūs šventieji nebuvo keliami ant altorių, visu pirma Karalienė Jadvyga Jogailienė (kurią kanonizavo popiežius Jonas Paulius II tik 1997 m.), Kazimieras Kazimieraitis (kanonizuotas 1604 m), pats karalius didysis kunigaikštis Jogaila, LDK Vytautas bei Vladislovas III Varnietis. Čia aptariama, kaip šventųjų kultas atspindi platesnius įvairių lenkų bei lietuvių grupuočių politinius interesus. Galima teigti, esą buvo dvi svarbios tendencijos, viena rėmė jogailaičių dinastiją ir buvo jos remiama, o kita veikė prieš lietuviškąją valdžią bei už įvairių bendruomenių interesus. Skelbti bei lig šiolei neskelbti 15 a. šaltiniai byloja apie Vladislovą Jogailaitį, krikščionių kankinį, kuris atidavė savo gyvenimą kovos lauke už visos krikščionijos išganymą nuo musulmonų priešų. Jo įvaizdį vėliau perėmė Šv. Kazimieras. Po 1450 m. smarkiai susilpnėjus bandymams užtikrinti Jadvygos kaip šventosios viešą pripažinimą, Krokuvos Bažnyčios bei valdžios veikėjai rėmė vietinių, lenkų, dažniausiai 13 a. gyvenusių šventųjų, kultus, kuriais siekta įrodyti, kaip lenkų misionieriai, o ne Jogaila, privedė Lietuvą bei Rusią prie katalikiškojo krikšto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Šventieji; Kultas; Krikščionybė.
ENThe article analyses traditions of the most worshiped saints in the fifteenth century within the territory of the Jagiellon ruling, and tries to answer why some possible figures of saints, such as the Queen Jadvyga Jogailienė (canonised by the Pope John Paul II in 1997), Kazimieras Kazimieraitis (canonised in 1604), the Grand Duke of Lithuania and the King of Poland Jagiello or the Grand Duke of Lithuania Vytautas (or Witold) and Vladislovas III Varnietis (or Ladislas III), did not have their places on the altars. The article reveals how wider political interests of various Polish and Lithuanian groups were reflected through the worship of saints. We can see two important traditions of that time: one of them supported the Jagellion dynasty, and was supported by it, and another acted against the Lithuanian authorities and interests of various groups. Published or so far unpublished historical sources of the fifteenth speak about Ladislas Jegielo, a Christian martyr, who was killed for the salvation of Christianity from Muslims in a battle field. His image was later taken over by Saint Casimir. In 1450, after efforts to ensure a public recognition of Jadvyga as a saint diminished, the church figures and the authorities of Krakow started supporting the worship of local poles of the thirteenth century, trying to prove that it was polish missionaries but not the King Jagiello who had helped Lithuania and Russia to accept Christianity.