Род Сапегаў у беларускай лацінамоўнай паэзіі 1 позняга рэнесансу

LTDaugelis senos baltarusių didikų Sapiegų giminės atstovų vienaip ar kitaip susiję su LDK poezija lotynų kalba. LDK kancleris Leonas Sapiega dar besimokydamas tapo karštas lotyniškosios žodinės kultūros šalininkas. 1594 m. Vilniuje išspausdintas elegijų rinkinys Lukašo Krasnadomskio dedikuotas Leonui Sapiegai. Pastarojo ir Elžbietos Radvilaitės vestuvių proga 1599 m. Rygoje išleistas eiliuotų sveikinimų rinkinys. Tą patį įvykį pašlovino škotų kilmės Andrius Lioechijus (Andreas Loeaechius) ir Samuelis Simonas Sanguška (abu 1959 m. Vilniuje). 1602 m. sūnėnai Aleksandras ir Kristupas išleido dėdę Leoną Sapiegą šlovinantį kūrinį. Po kanclerio mirties panegirikas jam rašė Vilniaus Akademijos dėstytojai ir studentai. Poezijoje lotynų kalba daugiausia šlovinti kitos kartos Sapiegos (gimę XVI a. pab. - XVII a. pr.). „Rekordininkas“ – kanclerio Sapiegos jaunėlis sūnus pakancleris Kazimieras Leonas (1609-1656; per 20 literatūros kūrinių). XVII a. pr. poezijoje minimi visi trys Leono Sapiegos sūnūs, trys Gregoro Sapiegos (Leono brolis) sūnūs, du Mikalojaus Sapiegos sūnūs, taip pat Frederikas ir Andrius Stanislovas Sapiegos. Dar kitoje kartoje populiariausi buvo kancleris Kazimieras Jonas Sapiega (1637-1720; 8 kūriniai lotynų kalba). Vėlesniu laikotarpiu minėti Jurgio Stanislovo, Mykolo Pranciškaus, Benedikto Pauliaus, Pranciškaus Stepono, Jono Kazimiero ir Jurgio Ferdinando Sapiegų vardai. Iš to seka, kad Sapiegų pietetas lotyniškajai knyginei kultūrai būdavo perduodamas iš kartos į kartą ir buvo tapęs šeimynine tradicija, o jiems skirtos eilės yra tipinis ano meto kultūros reiškinys.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Didikai ir magnatai; Giminė; Idealai; Kalba, lotynų; Komparatyvistika; Literatūra (lenkų); Literatūra (lotynų); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūra; Lotyniškoji poezija; Poezija; Renesansas; Sapiegos (Sapiega family); Sapiegos (Sapiega family); Baroque; Comparative literature; Family; Family of Sapiega; Ideal; Language, latin; Latin poetry; Literature of Great Dux of Lithuania; Lithuania; Lithuanian literature (Latin); Lithuanian literature (Polish); Nobleman; Poetry; Renaissance; The Great Duchy of Lithuania; Baltarusija (Belarus).

ENA great number of representatives of the old Belarusian noble family of Sapieha in one way or another are related to Latin written poetry of the Grand Duchy of Lithuania. Chancellor of the Grand Duchy of Lithuania Lew Sapieha, when a school student, became an active follower of the Latin verbal culture. In 1594, a collection of Lukaš Krasnadomskis’ elegies dedicated to Lew Sapieha were published in Vilnius. In 1599, a collection of poetical congratulations on the occasion of marriage of Lew Sapieha to Elżbieta Radziwiłł was published. The same event was glorified by Andreas Loeaechius, a poet of Scottish origin, and Samuelis Simonas Sanguška. In 1602, two Lew Sapieha’s nephews published a work glorifying their uncle. After the chancellor’s death, panegyrics on him were created by teachers and students of Vilnius Academy. The major share of the poetry written glorifies other Sapieha generations (Sapieha family representatives born in the late 16th–early 17th centuries). The majority of them, i.e. over 20 literature works, were dedicated to Kazimierz Leon Sapieha (1609–1656), the youngest son of Lew Sapieha. The poetry of the early 17th century mentions all the three sons of Lew Sapieha, three sons of Lew’s brother, three sons of Mikołaj Sapieha as well as Fryderyk Sapieha. The most popular representative of another Sapieha generation was Kazimierz Jan Sapieha (1637–1720). 8 literature works in Latin were dedicated to him. Several Sapiehas were mentioned in later periods. All the above leads to a conclusion that Sapieha’s respect for Latin book culture was handed down from generation to generation and became a family tradition, and poems dedicated to this family are a typical cultural phenomenon of those times.