Socialinis kapitalas ir demokratijos veiksmingumas

LTPastarąjį dešimtmetį socialinio kapitalo sąvoka įgijo svarbią vietą mokslininkų tyrimuose, atliekamuose politikos, ekonomikos, regioninės plėtros, švietimo, sveikatos apsaugos, kriminologijos ir kitose srityse. Šiame straipsnyje nagrinėjami socialinio kapitalo reikšmės demokratijos plėtrai klausimai. Autorė supažindina su socialinio kapitalo sąvokos kilme ir pristato Roberto Putnamo socialinio kapitalo ir jo įtakos demokratinių institucijų veiksmingumui sampratą. Antroje straipsnio dalyje dėmesys yra sutelkiamas į Putnamo socialinio kapitalo apibrėžimo kritiką ir socialinio kapitalo teorijos plėtotę vėlesnių autorių darbuose. Pabrėžiant socialinio kapitalo sąvokos daugiamatiškumą, straipsnyje aptariamos įvairių socialinio kapitalo rūšių teigiamos ir neigiamos pasekmės demokratiniams procesams. Straipsnyje taip pat siekiama atsakyti į bendresnį klausimą apie priežastinius socialinio kapitalo ir demokratijos ryšius. Atsižvelgiant į socialinio kapitalo teorijos politinės erdvės sampratos ypatumus, toliau siūloma pasvarstyti ir apie jos potekstes šiuolaikinių demokratinių valstybių socialinės politikos formavimui: kas yra svarbiau – „remti“, „šelpti“ ir „globoti“ pasyvius piliečius ar investuoti į jų socialinius, ekonominius įgūdžius, stiprinti jų gebėjimus būti aktyviais socialinio ir ekonominio valstybės gyvenimo dalyviais? Kaip ir kiek socialinės politikos perorientavimas socialinių investicijų link padidina individų savivaldos potencialą ir padeda susieti savivaldą su „gero valdymo imperatyvu“?.Reikšminiai žodžiai: Demokratijos veiksmingumas; Socialinis kapitalas; Democracy in flux; Effectiveness of democracy; Efficiency of democracy; Social capital.

ENOver the last decade, the concept of social capital has occupied a significant place in scientific research in the field of politics, economy, regional development, education, health care, criminology and other fields. This article analyses the issue of importance of social capital for the democracy development. The author introduces the origin of the concept of social capital and presents Robert Putman’s concept of social capital and its influence on the efficiency of its impact on democratic institutions. The second part of the article focuses on the criticism of Putman’s definition of social capital and the development of the social capital theory in works of later authors. By highlighting the multidimensional nature of social capital, the article discusses positive and negative consequences of various types of social capital for democratic processes. The article also seeks to answer a more general question about causalities among social capital and democracy. Bearing in mind peculiarities of the concept of political area in the theory of social capital, the article offers to further analyse its implications for the formation of social policies of modern democratic states, i.e. which is more important – “to support” or “patronise” passive citizens or invest in their social, economic skills and encourage them to take active part in the state’s social and economic life, and how and to what extent does re-orientation of social policy on social investments enhances an individual’s potential and helps relate self-governance with “good governance imperative”?.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology