Preliminarūs nutarimai ir asmens teisių apsauga

LTLietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos teisė tapo Lietuvos teisės dalimi, o mūsų teismai - Europos Sąjungos teismais. Kartu su kitomis europinėmis naujovėmis Lietuvos teismams atsivėrė plačios galimybės bendradarbiauti su Europos Teisingumo Teismu (toliau vadinama ETT, Teismas, Teisingumo Teismas). Lietuvos teismai, susidūrę su Bendrijos teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, turi teisę (o tam tikrais atvejais privalo) kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo. Iki šiol kreipimųsi iš Lietuvos teismų dar nebuvo, tačiau manytina, kad tokių kreipimųsi netrukus galima sulaukti. Šios procedūros esmės suvokimas būtinas tiek teismams, kurie priima galutinį sprendimą dėl kreipimosi į ETT, tiek privatiems asmenims, kurie, būdami bylos šalis, gali daryti įtaką teismo sprendimui. Preliminarių nutarimų procedūra suteikia asmenims dar vieną galimybę apginti savo pažeistas teises. Straipsnyje, trumpai aptarus pačią preliminarių nutarimų procedūrą, analizuojamos preliminarių nutarimų funkcijos, daugiausia dėmesio skiriama asmens teisių apsaugai kaip vienai iš šios procedūros funkcijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Preliminarus nutarimas; Europos Teisingumo Teismas; Teisės aiškinimas; Preliminary ruling; European Court of Justice; Interpretation of law.

ENJoining the EU, Lithuania should evaluate both, positive and negative outcomes of the integration from various aspects. Overall evaluation of the outcomes enable making less mistakes negotiating with the EU and creating national economic development strategy in common economic space of the EU. Widely declared advantages of the EU membership involve the possibility of more rapid economic development and the reduction of gap between economic development and living standards between Lithuania and the EU. Thus, the overall comparison of the economic development level of Lithuania and the EU member states and the evaluation of economic development paces should be done already in a stage of negotiations. This is necessary in order to ensure the reduction of the gap between the states at least in coming 30-40 years. The article analyses problems of comparing economic development internationally. The author aimed to deliver a model showing the connections of the GDP per capita used for international comparisons. The author evaluated the backwardness of Lithuania in regards to the EU countries on the basis of the GDP per capita and created scenarios of reducing the gap between Lithuania and the EU. Keywords: currency exchange rates, purchasing power parities, comparative price levels, performance indexes, growth indexes, absolute increase.