Vaiko nepriežiūra ir smurtas šeimoje : naujos Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo galimybės

LTValstybės, šeimos ir individo interesų pusiausvyros problema išryškėja valstybės institucijoms priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl vaiko atskyrimo nuo šeimos. Naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad valstybė privalo ne tik susilaikyti nuo nepagrįsto kišimosi į asmens privatų ir/ar šeimos gyvenimą, bet ir yra laikoma įpareigota veikti taip, kad silpniausių šeimos narių (pirmiausia . vaikų) teisės nebūtų pažeidžiamos dangstantis privatumo ir šeimos gyvenimo neliečiamumo doktrina. Naujoji pozityviųjų valstybės pareigų doktrina implikuoja valstybės institucijoms dvejopas pareigas. Pirma, nuo tada, kai valstybės institucijos sužino arba privalo sužinoti apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje, jos turi imtis veiksmingų priemonių šiems pažeidimams pašalinti, pradedant valstybės pagalba šeimai, baigiant vaiko atskyrimu nuo neigiamos šeimos aplinkos. Antra, nacionalinė teisinė sistema privalo užtikrinti galimybę vaikui naudotis veiksmingomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis, įskaitant teisę pareikšti ieškinį teisme dėl institucijų, įpareigotų ginti jo teises, neveikimo, taip pat reikalavimus atlyginti tokių institucijų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą. Straipsnyje tiriama, kaip šių reikalavimų yra laikomasi Lietuvoje, analizuojamos Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintos vaiko teisių apsaugos prielaidos, sprendžiama, ar ekonominių sankcijų (reikalavimo atlyginti patirtą žalą) grėsmė gali būti veiksminga valstybės institucijų, įpareigotų užtikrinti vaiko teises šeimoje, atsakomybės skatinimo priemonė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaikas; Smurtas; Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Child; Violance; Jurisprudence of European Court of human rights.

ENThe problem of the balance between the interests of the state, family, and individuals becomes clear when state institutions make decisions of child’s separation from the family. The newest practice of the European Court of Human Rights shows that the state should withhold from unreasonable intervention to private life of a person and/or a family, and is liable to act in such a way that the rights of the most sensitive family members (first of all children) were not violated with a pretext of the doctrine of privacy and the immunity of family life. The new doctrine of positive state duties implies double duties of state institutions. First, when state institutions know or must have know about the violation of children’s right in a family, the must take efficient actions in order to remove such violations: from helping the family till separating the child from negative influence of the family. Second, national legal system must ensure possibilities to children to use efficient right protection means, including the right to sue the institutions liable for the protection of their rights for inactivity, and claim for covering damage made by the actions (or inactivity) of such institutions. The article analyses how such requirements are obeyed in Lithuania, discusses the preconditions for the protection of children rights in Lithuania, and solves the question whether the economic sanctions (claim to cover damage) might be effective means for motivating responsibility of the institutions liable for ensuring children’s rights in a family.