Dwory, zamki i pałace w siedzibach Kiszków herbu Dąbrowa do połowy XVII wieku

LTKiškos buvo vienas didžiausių žemvaldžių šiuolaikinės Lietuvos teritorijoje. Giminė buvo kilusi iš Mozūrų. XV a. du broliai susiejo savo likimą su Lietuva - Motiejus, iš kurio kilo Ciechanovieckiai, ir Petras (mirė po 1486 m.), nuo kurio pradedama Kiškų giminė. Šios giminės istorija apima septynias kartas; užgęso ji XVII a. II pusėje; paskutinis šios giminės vyras Polocko vaivada ir LDK etmonas Jonušas mirė 1654 m. Gimėje buvo labai aukštų pareigūnų, ji giminiavosi su Radvilomis, Kęsgailomis, Sapiegomis, Mongirdais, Chodkevičiais (nors niekuomet neužėmė tokios aukštos padėties, kokios siekė). XVI a. IX deš. (didžiausio klestėjimo laikais) giminei priklausė kelios dešimtys didelių dvarų, keletas pilių, daug namų Vilniuje, Trakuose, Naugarduke, Varšuvoje, Liubline ir kitur. Nuo XVI a. paskutinio ketvirčio iki XVII a. vidurio labai pakito dvarų išvaizda ir modelis, pilys nebeteko gynybinės reikšmės, nustojo būti didikų rezidencijomis, kartais apskritai suiro. Kiškos nukreipė dėmesį į patogius, didelius, prabangius namus. Daug dėmėsio skyrė sodams prie namų, kai kuriems jų suteikta labirinto forma. Smulkesnės rezidencijos, įskaitant ir tas, kuriose gyveno dvarų valdytojai, taip pat labai išgražėjo ir išsiplėtė. XVII a. vid. kai kurios jų buvo geresnės negu pasgrindinės didikų rezidencijos prieš 50 metų. Šios permainos liudija vykus platesnio pobūdžio civilizacinius procesus, kurie apėmė Europos valstybes, įskaitant ir Lietuvą. Gaila tik, kad XVII a. antrojoje pusėje beveik viskas dėl karų ir suirutės buvo prarasta.Reikšminiai žodžiai: Kiškai (Kiszkas family); Kiškai (Kiszkas family); The Kiškos family in the Grand Duchy of Lithuania; Residences of the Kiškos family of Lithuania.

ENThe Kiszka family, the owners of one of the biggest latifundium in carly modern Lithuania which included a few dozen of landed estates, were also the owners of similar numbers of manor houses, usually made of wood, but also several castles. At the same time there was a certain number - difficult to determine precisely - of estate managers' houses and noble manor houses. In the period between the last quarter of the 16th Century and the mid 17th Century there were to be seen the profound changes in appearance and standard of the manors (both of the nobility and administrators). Castles lost their importance of primary place of residence or suffered total destruction. The Kiszka family moved to the new, spacious, comfortable and luxuriously furnished houses, where an important role was played by their gardens (often in form of labyrinths). Also in smaller residences, including those inhabited by the administrators, the living part gained in importance. It was considerably broadened, there were added new rooms, and the standard of furnishing quickly raised. In the mid-17th Century some of the clerks' houses looked much better than a part of the noble manors fifty years earlier. These changes are evidence of the broader civilisation processes encompassing at that time the Commonwealth, including Lithuania quickly catching up with Europe. Unfortunately, the turmoil of the wars of the latter part of the 17th Century wiped off almost ail which had been previously built. [From the publication]