LTJuozo Grušo ir Justino Marcinkevičiaus istorinėse dramose išryškėja trys esmines herojų kolektyvinės tapatybes formos: 1) ryšiai, susiformuojantys laike ir aprėpiantys praeitį, dabartį, ateitį; 2) ryšiai, kuriami dvasiniu-religiniu pagrindu ir aprėpiantys krikščionybę, pagonybę, ateizmą, sovietinius religingumo pakaitalus; 3) horizontalieji bendruomenės ryšiai, kur organizuojantį vaidmenį atlieka teritorija, tauta, politinė organizacija, pasaulietinė kultūra. Šios kolektyvinės tapatybės formos, kaip neretai būdinga sovietmečio literatūrai, įgyja prieštaringą ideologinį turinį ir gali būti interpretuojamos tautinės ir totalitarinės mitologijos dvasia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinė tapatybė; Istorinė drama; Romantizmas; Socialistinis realizmas; Egzistencializmas; Ezopo kalba; National identity; Historical drama; Romanticism; Socialist realism; Existentialism; Aesop's language.
ENThe following three essential aspects of collective identity can be observed in the protagonists of historical dramas written by Juozas Grušas and Justinas Marcinkevičius: 1) relationships formed in time and including the past, present, and future; 2) relationships created on a spiritual-religious basis including Christianity, paganism, atheism, and Soviet Surrogates of religion; 3) horizontal relationships of Community that are construed on the basis of territory, nation, political organization, and secular culture. The forms of such collective identity - as is the case in the literature of the Soviet period - acquire contradictory ideological contents and may be interpreted in the spirit of national and totalitarian mythology. [From the publication]