"Didžiųjų lietuvių byla" šiandien : Adomas Mickevičius, Oskaras Milašius ir Czesławas Miłoszas = The Case of 'Great Lithuanians' today: Adam Mickevich, Oscar Miłosz and Czesław Miłosz

LTStraipsnyje aptariama sudėtinga trijų su Lietuva susijusių garsių rašytojų -- Adomo Mickevičiaus, Oskaro Milašiaus ir Czesławo Miłoszo -- tapatybė. Oponuojama Tadeuszo Kowzano nuomonei, jog šių rašytojų pavadinimas lietuviais yra tikras nesusipratimas. Adomui Mickevičiui taikoma formulė "gente lituanus, nationae polonus" kaip tik ir atskleidžia dvigubą kultūrinę priklausomybę. Pažymima, kad Adomas Mickevičius buvo didžiausias lietuvių kultūros propaguotojas Prancūzijoje XIX amžiuje, o Oskaras Milašius -- XX amžiuje. Straipsnyje pateikiama Adomo Mickevičiaus ir Oskaro Milašiaus Paryžiuje skaitytų viešų paskaitų lyginamoji analizė, atskleidžianti abiejų poetų minties raiškos panašumus ir skirtumus. Tuo tarpu Czesławas Miłoszas, Tomo Venclovos žodžiais tariant, pretenduoja į "kultūrinę mediaciją", reprezentuodamas vadinamąją regioninę tapatybę. Visi trys rašytojai iš tiesų yra "tarp Lenkijos ir Lietuvos", ir tai straipsnio autorė vertina kaip privalumą abiejų kultūrų naudai.Reikšminiai žodžiai: Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz); Oskaras Milašius (Oscar Miłosz); Česlovas Milošas (Czesław Miłosz); Rašytojai; Tapatybė; Literatura.

ENThe article analyses a complex phenomenon of identity of the three writers in Lithuanian literature: Adam Mickevich, Oscar Miłosz and Czesław Miłosz. The author contradicts the opinion of Tadeusz Kowzan who asserts that calling these writers Lithuanian is merely an absurdity. The principle, which is often used while speaking of Adam Mickevich' as gente lituanus nationae polonus', reveals the duality of cultural identity. Adam Mickevich was the greatest torchbearer of Lithuanian culture in France in the 19th Century, very much like Oscar Miłosz carried out this mission in his own way in the 20th Century. The article presents a comparative analysis of the public lectures delivered by Adam Mickevich and Oscar Miłosz in Paris, which bring out the similarities and differences of their literary expression. The speeches of both writers shape a romantic vision of Lithuania. Oscar Miłosz demonstrates a strong faith in the bright future of the Lithuanian language and culture. Czesław Miłosz, according to Tomas Venclova, uses 'cultural mediation' due to the existing regional identity. AH three writers are considered to be in-between Poland and Lithuania, and this fact is treated as an advantage for both cultures. [From the publication]