XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga

LTLeidinyje publikuojama seniausia išlikusi Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga (1682-1692 m.). Joje – apie 750 metrikų įrašų lotynų kalba. Straipsnyje prieš publikaciją aptariama pati knyga, krikšto ir santuokų įrašai ir vardynas. Analizuojamas Molėtų krašto vardynas ir XVII a. vardyno rašymo tradicija. Didžiausias dėmesys skiriamas lietuviškoms vietų vardų ir asmenvardžių lytims, taip pat aptariamos apslavintos bei aplotynintos lytys. Atskirai aptariami seniausi Molėtų krašto oikonimai. Pateikiama medžiagos ir iš kitų bažnyčių knygų. Knygos pagrindą sudaro iššifruotas jos tekstas. Molėtų seniausių metrikų knygų įrašų tvarka aiškiai nusistojusi. Rašyta lotynų kalba, daugmaž vienodai, pagal atitinkamas krikšto ar santuokų (pastarųjų gerokai supaprastintas) įrašų formules. Krikšto įrašo tekste paprastai nurodomas kūdikio vardas (retais atvejais – vardai), jo tėvų bei krikštatėvių vardai ir pavardės. Kiekviename įraše pateikiami gyvenamųjų vietų vardai, tačiau ne visais atvejais nurodyta, iš kokios vietos kuris žmogus. Molėtų kunigas glaustuose santuokų metrikuose pateikė tik būtiniausius duomenis. Nurodoma sutuoktuvių data, jaunojo ir jaunosios vardas bei pavardė ar ją atitinkantis asmenvardis, kilimo vieta bei liudininkai. Ir paprastų žmonių (baudžiauninkų), ir kilmingųjų liudininkai tik vyrai, vienas ar du, kartais ir išvis nenurodomi. Užsakų dienos Molėtų santuokų metrikuose nenurodomos, paminima, kad jie buvo iš anksto tris kartus skelbti. Vietovardžių rodyklėje pateikiama kiekviena vardo lytis, nurodomi metai, kokiame puslapyje ir kiek kartų ji užrašyta.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardžiai; Bažnyčios metrikos knygos; Lotynų kalba; Onomastika; Tekstas; Vietinė istorija; Vietovardžiai; Anthroponymy; Church archival collections; Latin; Local history; Oikonyms; Onomastics; Personal names; Texts; Toponymy.

ENThis is a publication of the oldest preserved (1682–1692) christening and marriage register of Molėtai Church. It contains about 750 register entries in the Latin language. The publication follows an introduction of the book, entries on christening and marriages and onomastics. The onomastics of the region of Molėtai and the onomastic tradition of the 17th century are analysed. The major attention is paid to genders of Lithuanian names of places and personal names as well as Slavic and Latin influenced genders. Place names of the region of Molėtai are discussed separately. Material from other church books is also provided. The book is based on its decoded text. The procedure of book entries of the oldest registers of Molėtai is very clear. The Latin language was used, entries were made according to formulas of recording acts of christening or marriage (formulas of the later were significantly simplified). Christening entries usually contained the name of the infant (in rare cases names), and names and surnames of the parents and god parents of the infant. Each entry provides names of their places of residence; however, it not always indicates which person the place of residence of each and every person. Brief registers of marriages compiled by priests of Molėtai provided only the key information: the data of marriage, names and surnames or respective personal names and places of origin of the bride and the groom, and witnesses. Only men – one or two – could act as witnesses to weddings of bonds and noblemen. Sometimes witnesses were not indicated at all. The days of banns in registers of marriages of Molėtai were not indicated. It was only mentioned that they were three times announced in advance. The index of names of places provides the gender of each name and its year.

• Kalbotyra / Linguistics
• Istorija / History