LTElektroninių medijų menas trijose Baltijos šalyse pradėjo plėtotis tuo pačiu metu - X dešimtmečio viduryje - XXI a. I pusėje. Elektroninių medijų menas iš esmės skiriasi nuo prieš tai buvusio meno tiek savo statusu, tiek išraiškos priemonėmis, funkcijomis, tiek percepcijos bei eksponavimo būdais. Tarpdiscipliniškumas, multimedijiškumas, interaktyvumas, transgresija, autorefleksija, kontekstualumas ir virtualumas yra pagrindinės charakteristikos, nusakančios šio meno savitumą. Naujų medijų meno kalbos evoliucija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra glaudžiai susijusi su transformacijomis visuomenėje ir tradicinių vertybių kaita, tarptautinių menininkų tinklų atsiradimu ir plėtra, naujo tipo institucijų įkūrimu bei įtakų ir prioritetų pasiskirstymu kultūros srityje, laisvosios rinkos ekonomikos, informacinės ir vartotojų visuomenės susiformavimu. Nors, atgavusios nepriklausomybę, trys Baltijos šalys susidūrė su panašiomis ekonominėmis, politinėmis bei kultūrinėmis problemomis ir kibernetinės kultūros raida turėjo taip pat panašias pradines raidos sąlygas, elektroninių medijų menas atskirose šalyse pradėjo plėtotis skirtingomis kryptimis ir nevienodu greičiu. Tai ypač išryškėjo atskirų menininkų darbuose ir kultūrinių institucijų veiklos strategijose bei tarptautinio bendradarbiavimo praktikose, kritinių elektroninės kultūros diskursų plėtotėje tarp mokslininkų ir spaudoje. Straipsnyje ieškoma atsakymų į klausimus: kokie yra nacionaliniai ir regioniniai šio meno bruožai, kokie yra globalūs šio meno raidos aspektai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Elektroninis menas; Medijų kultūra; Medijų laboratorija; Tinklaveika; The Baltic States; Electronic art; Media culture; Media laboratory; Network.
ENThe art of electronic media of all three Baltic countries started developing in the same time: middle 1990’s and the beginning of the 21st c. The art of electronic media essentially differs from previous arts by means of expression, functions, perceptions, and ways of the expositions. Transdisciplinarity, multimediary, interactivy, transgression, autoreflexion, contextualism, and virtuality are the main characteristics describing the originality of this art. The evolution of artistic expressions on new media in Lithuania, Latvia, and Estonia is tightly related to social transformations, the alteration of traditional values, the appearance and the development of the international artistic networks, the establishment of new-type institutions, the distribution of new influences and priorities in the area of culture, and the formation of free market economy as well as the information and consumers’ community. Although, after the restoration of their independence, three Baltic countries faced with similar economic, political, and cultural problems and the development of cybernetic culture started at similar conditions, electronic media art developed in different directions and at different paces. It became extremely obvious in works of individual artists, strategies of cultural institutions, practices of international cooperation, and the development of critical discourses of the electronic culture among scientists and in press. The article looks for the answers to the following questions: what are national and regional features of this art and what are global aspects of its development.