Keliaujantis sovietmečio Lietuvos ekslibrisas

LTEkslibrisą galime vadinti tranzitiniu dailės žanru ne tik geografine – keliavimo, bet ir aktualumo prasme: sovietmetyje jis iškilo kaip ant mielių, staiga tapo aktualus ir patrauklus daugeliui, o aplinkybėms pasikeitus sunyko, vėl pasitraukė į meninio gyvenimo paraštę. Keliavimo galimybė judėjimo laisvės suvaržymo sąlygomis buvo pagrindinis jį aktualizavęs veiksnys. Straipsnyje norima parodyti pagrindines ekslibriso kelionių kryptis, išsiaiškinti, kokiame geografiniame areale ir kodėl susiformavo „praminti takai“, kas juos „mynė“. Tuo tikslu straipsnyje analizuojami ekslibriso populiarumą sovietmečio Lietuvoje skatinę motyvai: galimybės užmegzti ir palaikyti ryšius su įvairių šalių ekslibristais, eksponuoti kūrinius užsienyje. Remiantis statistiniais duomenimis nustatoma, kokie Lietuvos dailininkai intensyviausiai kūrė ekslibrisus ir dalyvavo parodose, kokiose šalyse jų kūriniai dažniausiai eksponuoti, kokie kolekcininkai jais domėjosi. Aptariama Lietuvos knygos ženklų sklaida išeivijoje, kontaktai su SSRS ekslibristais. Teksto teiginiai paremti parodų, kuriose dalyvavo Lietuvos ekslibristai, katalogų ir kitokių joms skirtų spaudinių (informacinių lankstinukų, kvietimų ir pan.) analize. Iš ekslibrisų parodų tyrimų, apie jas rašiusių autorių tekstų, dailininkų prisiminimų matyti, kad nemažą grupę Lietuvos dailininkų kurti ekslibrisus skatino noras eksponuoti juos užsienyje, užmegzti ryšius su Europos šalių kolekcininkais. Pirmieji jų atsirado XX a. antroje septinto dešimtmečio pusėje. Labiausiai bendrauta su Lenkijos, Danijos ir Italijos ekslibristais.Reikšminiai žodžiai: Ekslibrisas; Lietuviškų ekslibrisų parodos užsienyje; Sovietmetis; Tarptautinės ekslibrisų parodos; Ex-libris; Exhibitions of Lithuanian ex-libris abroad; Exhibitions of Lithuianian ex-libris abroad; International ex-libris exhibitions; International exhibitions of ex-libris; Lithuania; Soviet period; Soviet times.

ENWe can call the ex libris a transit art in the sense of both geography/travel as well as topicality: during Soviet times, it suddenly became a pertinent and appealing art; once the circumstances changed, it retreated back to the margin of artistic life. The opportunity to travel under conditions of restricted freedom of movement was the key factor in its actualization. The article seeks to show the main directions of ex libris trips and to ascertain why and in what geographical area the "treaded paths" formed, and who "treaded" them. To that end, the article analyses the motives that prompted the popularity of the ex libris in Soviet Lithuania: opportunities to meet and form relationships with ex libris artists in various countries, as well as to exhibit artwork abroad. Based on statistical data, the paper establishes which Lithuanian artists were most intensely engaged in creating ex libris and participated in exhibitions, in which countries their work was most often exhibited, and which collectors were interested in them. The dispersion of Lithuanian bookplates in emigration and contacts with USSR ex libris artists are discussed. The paper’s propositions are based on an analysis of catalogues and other printed matter (leaflets, invitations, etc.) for exhibits that Lithuanian ex libris artists participated in. It is clear from the research on ex libris exhibits, as well as the texts of authors who wrote about them and the recollections of artists who took part in them, that a substantial group of Lithuanian artists were driven to create ex libris by a desire to exhibit them abroad and form relationships with European collectors. The first of them emerged in the late 1960s. A particular rapport was formed with ex libris artists in Poland, Denmark and Italy.