Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje

LTAutorė monografijoje siekia išryškinti įvairius subjektyvumo raiškos aspektus literatūroje. Knygoje analizuojamos subjektyvumo raiškos tyrimams svarbios teorinės prielaidos ir metodologinės nuostatos. Viena svarbiausių teorinių prielaidų autorė laiko tai, kad literatūrologiniai subjektyvumo tyrinėjimai yra glaudžiai susiję su filosofiniu kontekstu, o pati literatūra ir jos kuriamas žmogaus bei pasaulio modelis neatskiriami nuo vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu vyraujančios asmens, individo sampratos - kaip iš to konteksto išaugą ar su juo konfliktuojantys. Subjektyvumas šioje knygoje suprantamas kaip „asmens tvarka", asmens vertybių sistema, išryškėjanti literatūrinio teksto sukuriamame pasaulio modelyje. Knygoje jis analizuojamas siauru aspektu – kaip pasirodantis tam tikromis figūratyvinėmis – drabužių ir gamtos - reprezentacijomis lietuvių literatūros kūriniuose. Pasirinktu aspektu nagrinėjama K. Donelaičio, A. Baranausko, J.T. Vaižganto, Maironio, A. Nykos Niliūno, A. Vaičiulaičio, A. Škėmos, V. Mykolaičio Putino, J. Aisčio, R. Granausko kūryba. Prieinama prie išvados, kad prozai būdinga lyrinė subjektyvumo raiška, kuri lietuvių literatūroje yra perdėm dominuojanti ir esmiškai susijusi su žmogaus būsenos gamtiniu figūratizavimu,yra ne tik lietuvių literatūros savitumas, ne tik istorijos įsibrovimo į tekstą požymis, bet žiūrint iš europocentrinės perspektyvos ir tam tikras literatūros nebrandumo požymis, nes literatūros lauke užimdamas per daug vietos trukdo plėtotis kitiems raiškos būdams.Reikšminiai žodžiai: Drabužis; Figūra; Gamta; Literatūra; Literatūros teorija; Metodologija; Problema; Raiška; Reprezentacija; Subject; Subjektyvumas; Subjektyvumo fenomenas; Tekstas; Expression; Figure; Literary theory; Lithuanian literature; Methodology; Nature; Phenomenon of subjectivity; Problem; Representation; Subject; Subjectivity; Text; Vestment.

ENIn her monograph, the author seeks to highlight the various aspects of the expression of subjectivity in literature. The book analyses the theoretical assumptions and methodological convictions important to the study of the expression of subjectivity. The author considers one of the most important theoretical assumptions to be that literary subjectivity studies are closely related to philosophical context, while literature itself and the model of man and the world that it creates are inseparable from the concept of the person or individual that prevailed during one historical period or another - as developing from that context or conflicting therewith. In this book, subjectivity is understood as "personal order" - a person’s system of values ​​manifesting itself in the world model created by the literary content. In the book, it is analysed in a narrow aspect – as one appearing in certain figurative representations - of clothing and nature - in Lithuanian literary works. Works by Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Maironis, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Vaičiulaitis, Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Aistis and Romualdas Granauskas are examined from the selected perspective. The conclusion is drawn that the lyrical expression of subjectivity characteristic of prose, which is overly dominant in Lithuanian literature and fundamentally connected with the natural figurativism of a person’s state, is not only a peculiarity of Lithuanian literature or an indication of history’s intrusion into the text, but, when viewed from a Eurocentric perspective, is also a certain indication of literary immaturity, because by occupying too much space in the field of literature, it impedes upon the development of other forms of expression.