Vertybių ilgesys ir raiška Algimanto Mackaus poezijoje

LTAlgimanto Mackaus poezijoje išryškėjo naujas santykis su tradicinėmis lietuvių poezijos vertybėmis – žeme, istorija, krikščioniškąja tradicija. Jo poetinis pasaulėvaizdis kosmopolitiškas, desakralizuotas ir nekonstruktyvus, todėl vertybių klausimas yra problematiškas. Jis iškyla per svarbiausias poetines refleksijas – Dievoiešką, mirties bei tremties temas. Straipsnyje pasirinktu aspektu analizuojami keturi A.Mackaus eilėraščių rinkiniai (Elegijos, Jo yra žemė, Neornamentuotos kalbos generacija ir Augintiniai, Chapel B). Ryškinamos svarbiausios egzistencinės situacijos, kuriose atsiskleidžia vertybinė sistema, atrandamos ją perteikiančios poetikos dominantės. [Iš leidinio]

ENIn Algimantas Mackus poetry, one notices a new relation with the traditional values of Lithuanian poetry – land, history, Christian tradition. His poetic worldview is cosmopolitan, desacralised, and non-constructive, which makes the question of values problematic. It emerges in the most important poetic reflections: the quest for God, themes of death and exile. The article analyzes from the chosen perspective four collection of A.Mackus’ poems: “Elegijos” [Elegies], “Jo yra žemė” [His is the land], “Neornamentuotos kalbos generacija ir Augintiniai” [The generation of un-ornamented language and Pets], “Chapel B”. The author highlights the most important existential situations, which reveal a system of values, discover dominant poetic elements communicating such system.