LTRemiantis dviejų eilėraščių – Vinco Mykolaičio-Putino „Rudenio naktį“ ir Jono Aisčio „Rugpjūčio naktis“ – analize, straipsnyje aptariama, kaip XX a. pirmos pusės lietuvių literatūroje suvokiama gamta, kokia jos vieta subjekto vertybių sistemoje, koks santykis su pasauliu ir pačiu savimi atsiskleidžia per peizažo struktūrą. Panašiu laiku parašyti, panašiomis laikinėmis-erdvinėmis subjekto situacijomis paremti tekstai, kaip parodo analizė, priklauso skirtingoms literatūrinėms ir kultūrinėms paradigmoms. Putino eilėraštis rodo priklausant poetą romantinei paradigmai, kurioje subjektas kone „ištirpinamas“ peizaže. Aisčio eilėraštis daug labiau komplikuotas. Jame esama romantinės poetikos recidyvų, tačiau santykyje su gamta žmogus jau patiria ir modernybei (ne tik modernizmui literatūrine prasme) būdingą susvetimėjimą. Raktiniai žodžiai: romantizmas, modernizmas, gamtos reprezentacija, semiotika, kultūros istorija, subjektyvumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gamta.
ENOn the basis of analysis of two poems – Vincas Mykolaitis-Putinas “Rudenio naktį” [On an autumn night] and Jonas Aistis “Rugpjūčio naktis” [August night] – the article discusses how nature is understood in Lithuanian literature of the first half of the 20th century, what place does it occupy in a system of the subject’s values, what kind of relation with the world and itself is revealed in the structure of a landscape. Written around similar time, under similar temporal-spatial circumstances, the texts are based on the subject’s situations, as is revealed during the analysis, belong to different literary and cultural paradigms. Putin’s poem demonstrates that a poet belongs to the Romantic paradigm, which almost “dissolves” the subject in a landscape. Aistis’ poem is much more complicated. Here, one can find recurrent traces of Romantic poetry, yet in relation to nature, a man already experiences alienation characteristic of modernity (not only modernism in the literary sense). Keywords: Romanticism, modernism, representation of nature, semiotics, cultural history, subjectivity.