Вераванні, звычаіi мова Беларусаў у трактаце Яна Мялещя "Пра веру і набажэнства старажытных Барусаў" (1582) : Жанна Некрашэвіч-Кароткая

LTNuo XVI a. IV deš. išplitus reformacijos idėjoms, Baltarusijos teritorijoje gyveno ir dirbo ne vienas Protestantizmo veikėjų tarp kurių labai daug liuteronų kunigų. Jų daugėjo ir dėl to, kad VII-IX deš. Baltarusijoje dėl LDK karų su Maskva buvo daug samdytų vokiečių kareivių. Baltarusių istoriografijoje garsiausias iš tų liuteronų kunigų laikomas Paulius Oderbornas (apie 1555-1604). Dėl traktato De Russorum religione, ritibus, nuptiarum, funerum, victu, vestitu, etc. Et Tartorum reliogione ac moribus vera et luculenta narratio, ad Davidem Chytraeum recens scripta. Alia eiusdem argumenti de religione et sacrificiis veterum Borussorum, kuris 1582 m. išleistas Rostoke. Mažai kas pastebėjo, kad šiame leidinyje šalia Oderborno teksto yra dar Joano Meletijaus epistula (laiškas) De religione et sacrificiis veterum Borussorum (Apie senovės borusų tikėjimą ir pamaldumą). Teksto paantraštėje Meletijus rašo norįs apibūdinti barusų, žemaičių, lietuvių, rusėnų ir Livonijos gyventojų papročius. Baltarusiams itin rūpi etnonimas Borussis. Barusus mini dar Klaudijus Ptolemėjus. Įvairūs autoriai tapatina juos su prūsais arba pamario slavais. Straipsnyje keliama prielaida, kad Paulius Oderbornas barusų terminą vartojo LDK šiaurinės dalies gyventojams pavadinti. Antra vertus, Meletijus, įvardydamas rusėnus, aiškiai nurodo ketiną aprašyti ir jų papročius. Straipsnyje atpasakojamas ir analizuojamas Joano Meletijaus kūrinys. Jame pateikta medžiaga apie rytų slavus turėtų būti siejama su baltarusiais (daugiausia Šiaurės Baltarusija, o dar tiksliau – Vitebsko kraštu).Reikšminiai žodžiai: Jonas Maleckis; Senieji prūsų papročiai; Lietuvių papročiai; Rusėnų papročiai; Baltų mitologija; Jan Malecki; Customs of old Prussians; Mitologija; Customs of old Lithuanians; Old Slavonic customs; Baltariusių kalba; Baltic mythology; Krikščionybė; Protestantizmas.

ENAfter the spread of Reformation ideas from the fourth decade of the sixteenth century, some Protestantism actors lived and worked on the territory of Belarus, and among them there were a lot of Lutheran priests. Their number was also growing in Belarus during VII-IX decades because of the fact that there were lots of German soldiers employed due to the wars between the GDL and Moscow. Paulius Oderbornas (about 1555-1604) was the most famous of the Lutheran priests on the Belarusian historiography. Because of the treatise De religione Russorum, ritibus, nuptiarum, funerum, Victims, vestitu, etc. Et Tartorum reliogione ac moribus et vera luculenta narratio ad Davidem Chytraeum recen script. Alia eiusdem argumenti de religione et sacrificiis veterum Borussorum, which was published in Rostock in 1582. Only a few noticed that there was epistula (letter) by Joanas Meletijus De religione et sacrificiis veterum Borussorum (About Borusan ancient faith and devotion) along with the text by Oderbornas text in this publication. Meletijus wrote on the subtitle of the text that he wanted to describe the manners of Borussian, Samogitian, Lithuanian, Ruthenian and Livonia residents. Belarusians are very concerned about the ethnonym Borussia. Besides, Borussians were mentioned by Klaudijus Ptolemėjus. Various authors equate them with the Prussians or seacoast Slavs. The article presumes that Paulius Oderbornas used the term Borussia to name the residents living in northern part of GDL. On the other hand, Meletijus, naming Ruthenians, clearly indicates his intention to describe their manners, too. The paper narrates and analyses the work by Joanas Meletijus. It contains the material on the eastern Slavs which should be associated with the Belarusians (mainly in Northern Belarus, more precisely - Vitebsk land).