Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė

LTStraipsnyje pristatyta bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Atskleidžiama mokinių, turinčių SUP, psichosocialinė charakteristika. Nagrinėjama ugdymo(si) kokybė ir pagalbos teikimas. Analizuojamas ugdymo(si) turinio ir proceso individualizavimas. Vertinamas pedagogų profesinės kompetencijos tobulinimas darbe su SUP turinčiais mokiniais, pedagogų skatinimas. Tyrimo rezultatai liudija, kad beveik pusė SUP turinčių mokinių auga socialinės atskirties arba "rizikos" grupės šeimose (nepilnose, daugiavaikėse, bedarbių, gaunančiose socialinę pašalpą, gyvenančiose skurdžiai ir t. t.); pusė SUP turinčių vaikų nedalyvauja užklasinėje veikloje, o laisvalaikį leidžia pasyviai, dažniausiai žiūrėdami TV; beveik penktadalis SUP turinčių mokinių mokykloje išgyvena atskirtį ir izoliaciją, teigia patiriantys fizinį ir/ar emocinį smurtą, nors mokytojai to nelinkę pastebėti. Pedagogai, dirbantys su SUP turinčiais mokiniais, individualizuoja (pritaiko) jiems ugdymo procesą ir turinį, tačiau individualizavimą palankiau vertina patys pedagogai nei SUP turintys mokiniai. Mokytojai savo pagalbos veiksmingumą vaikui, turinčiam SUP, vertina patenkinamai arba pakankamai. Dažniausiai nurodo šiuos darbo su SUP turinčiais vaikais sunkumus: laiko stoką; žinių trūkumą kaip pritaikyti ugdytiniui mokymo sritį; vadovėlių, mokymo priemonių ir specialiosios literatūros stoką ir kt. Tėvų ir pedagogų bendravimo situacija gana prieštaringa, ją tėvai ir mokytojai vertina nevienodai: pedagogai apie bendravimą pateikia žymiai palankesnius duomenis, kurių tėvų apklausos rezultatai dažnai nepatvirtina. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Specialieji ugdymosi poreikiai; Specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas; Specialusis; Pedagogas; Special education needs; Meeting special education needs; Special teacher.

ENThe work presents a research aimed to evaluate how special education pupils' needs are met in comprehensive schools. The article reveals social psychological characteristics of pupils with special needs evaluating the level of special pedagogical help and family support, analysis of the application of educational content and process to satisfy pupils' special education needs and professional competence of teachers. Research findings showed that nearly half of pupils with special education needs were brought up in the families of social isolation or "risk" group. Nearly one sixth of pupils experienced some kind of isolation in school and stated that they were suffering from physical and/or emotional violence; pupils also needed specialists' help. Individualization of the educational process and content was rated better by the teachers than by the pupils. The teachers rated the efficiency of their help for a child with special education needs as satisfactory or sufficient, and in most cases they refer red to the following difficulties of their activities: lack of time and knowledge how the educational content should be adapted to the pupil; lack of sourcebooks, educational tools and special literature, etc. Thus, contradictory information on the cooperation of the participants in the educational process and help for the pupil at home was obtained. [From the publication]