Kauno ir Kražių benediktinių įžadų aktai (XVII a. - XIX a. pusė)

LTStraipsnyje tiriami XVII a. - XIX a. antrosios pusės Kauno ir Kražių benediktinių įžadų aktai, apie 200 dokumentų, saugomų Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje. Įžadų tekstai visąlaik buvo rašomi tik lenkų kalba. Ankstyvoji įžadų formulė, šiek tiek skirtinga abiejuose vienuolynuose, pamažu buvo papildoma. XVIII a. 2-ajame dešimtmetyje abu vienuolynai priėmė naują, platesnę ir detalesnę formulę. Įžadus Bažnyčios vardu priimdavo vienuolyno vyresnioji ir įgaliotas dvasininkas - atskirais laikotarpiais dažniau buvo kviečiami nuodėmklausiai, vienuoliai (dominikonai, jėzuitai), vyskupai, prelatai, kanauninkai, dekanai arba vietos klebonai. Tradiciniai benediktinių ryšiai su vyrų vienuolijomis galiausiai dėl įvairių priežasčių nutrūko. Įžadų aktuose įrašyta vienuolių kilmės vieta rodo, kad Kauno ir Kražių benediktinės daugiausia buvo kilusios iš to paties ir aplinkinių regionų, nors atvykdavo ir iš tolimesnių LDK vietovių, Prūsijos, Kuršo, net Lenkijos. Vienuolinių vardų ir įžadų datos pasirinkimas liudija ryškų Šv. Benedikto ordino įkūrėjų ir kitų žymiausių vienuolijos šventųjų kultą šiuose vienuolynuose. Vis dėlto galima teigti, kad vienuolynuose vyravo skirtinga atmosfera. Kauno benediktinių vienuolyne juntama stipresnė individualumo dvasia, daugiau dinamikos (individualios įžadų apeigos, retai tesikartojantys vienuoliniai vardai, dažnai keistas vienuolyno antspaudas), o Kražių vienuolyne - daugiau bendruomeniškumo ir pastovumo (bendros įžadų apeigos, pasikartojantys vienuoliniai vardai, naudotas tas pats antspaudas).Reikšminiai žodžiai: Benediktinių kongregacija; Kauno benediktinių vienuolynas; Kražių benediktinių vienuolynas; Vienuolių įžadų aktai; Įžadų aktai; Šv. Benedikto regula; Acts of solemn profession; Benedictine Nuns; Kaunas Benedictine Nuns; Kražiai Benediktine nuns; The Acts of Solemn Profession; The Benedictine Nuns.

ENIn this article acts of solemn profession of Kaunas and Kražiai Benedictine nuns (more than 200 documents) are discussed, revealing the peculiarities of these documents and the traditions of ceremony of solemn profession. The text of acts of solemn profession of Benedictine nuns partially reflects the ceremony itself. The early formula of the text, somewhat different in both convents, was complemented gradually. In the lOs of the XVIII c. both convents passed a new wider and more detailed formula, already earlier used in entire Culm (Chelmno) Congregation of Benedictine nuns. In the name of the Church the profession was received by a clergyman chosen by the Reverend Mother of the convent. During different periods more often confessors, religious clergy (Dominicans, lesuits), high rank priests (bishops,prelates, canons), deans or local parsons were invited - in both convents somewhat different traditions and peculiar relations with clergymen were established. The place of origin pointed out in the acts of solemn profession reveals that Kaunas and Kražiai Benedictine nuns mostly originated from the local or neighbouring regions, even though some came from more distant places of the Grand Duchy of Lithuania, Prussia, Curonia and even from Poland. The choice of religious names and the dates of solemn profession certify a vivid cult of the founders of the Order of Saint Benedict and other eminent saints of monastic life. Yet it may be stated that different atmospheres in the convents prevailed: in the Benedictine convent of Kaunas stronger spirit of individuality was felt, and the life was more dynamical (individual ceremonies of solemn professions, variety of religious names, different shapes of the seal of the convent), whereas in the convent of Kražiai climate of more collective and consistent life prevailed (collective ceremonies of solemn profession, the šame religious names, the šame shape of the seal). [From the publication]

• Teologija / Theology
• Istorija / History