LTPo Tridento Susirinkimo kilus naujai vienuolynų fundavimo bangai, kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila, vienas įtakingiausių Lietuvos didikų, Nesvyžiuje įsteigė pirmąjį šalyje klauzūrinį moterų vienuolyną. Visas steigimo procesas užtruko 13 metų – nuo 1589 m., kai fundacija buvo sumanyta, iki 1602 m., kuomet vienuolės, nuo 1591 m. gyvenusios laikinuose mediniuose pastatuose, galėjo persikelti į mūrinį vienuolyną. Šį procesą atskleidžia daugiausia iš 1590–1591 m. išlikusi korespondencija fundacijos klausimais: kunigaikščio laiškai Kulmo vienuolyno, iš kurio turėjo atvykti vienuolės, abatei ir abatės - kunigaikščiui. Korespondencijoje suderinta daugybė detalių: fundacijos akto teisinė pusė ir būtinas popiežiaus bei karaliaus patvirtinimas, architektūriniai dalykai ir kt. Taip pat buvo dovanojamos žemės valdos, perkamos knygos, nepamirštant laikrodžio ir vienuolyno antspaudo vaizdulio bei formos. Tarp visų to meto moterų vienuolynų fundacijų Respublikoje ši buvo įgyvendinta sklandžiausiai, be jokių didesnių kliūčių. 1591 m. rugpjūtį kunigaikštis pasiuntė keturis vežimus ir reikalingą palydą dešimčiai seserų atvežti. Jų kelionė iš Kulmo į Nesvyžių užtruko bent dvi savaites; kurį laiką pagyvenusios pas kunigaikštienę, vienuolės apsistojo savo laikinuose pastatuose ir sulaukė tokio kandidačių antplūdžio, kad 1602 m. bendruomenėje buvo jau 40 seserų. XVII amžiuje Nesvyžiaus abatija tapo visų kitų Lietuvos benediktinių bendruomenių motininiu vienuolynu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Benediktinės; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mikalojus Kristupas Radvila "Našlaitėlis"; Mikalojus Kristupas Radvila ( 1549-1616); Nesvyžius; Vienuolynas; Vienuolyno fundacija; Vienuolyno organizacija; Vienuolės benediktinės; Benedictine nuns; Benedictines (women); Foundation of the convent; Mikalojus Kristupas Radvila ( 1549-1616); Mikalojus Kristupas Radvila the "Orphan"; Monastery; Nieswiez; Nyasvizh; Organization of the convent; The Grand Duchy of Lithuania.
ENAfter a new wave of monastery foundations after the Council of Trent, Duke Mikołaj Krzysztof Radziwiłł, one of the most influential nobles in Lithuania, established in Nesvizh the first enclosed women’s monastery in the country. The entire establishment process lasted for 13 years – from 1589, when the foundation was planned, to 1602, when nuns, who resided in temporary wooden buildings since 1591, could move into the masonry monastery. This process is best reflected by the surviving correspondence, pertaining to the period 1590–1591, on the foundation issues: the Duke’s letters to the abbess of the monastery in Chelmno, from which nuns had to arrive, and the abbess’s letters to the Duke. A number of details were coordinated in these letters: the legal side of the foundation act and the necessary approval by the pope and the king, architectural issues, etc. Land was also donated, books were bought, as well as a clock and the image and the shape of the monastery’s stamp. This foundation was implemented the smoothest, without any greater obstacles, among all the women’s monastery foundations of the time in the country. In August 1591, the Duke sent four carriages and the required escort for bringing ten sisters. The journey from Chelmno to Nesvizh took at least two weeks. After staying at the Duchess’s place for some time, nuns moved to the temporary buildings and were flooded with candidates, and in 1602 there were already 40 sisters in the community. In the 17th century, the Abbey of Nesvizh became the parent monastery of all other Benedictine communities in Lithuania.