Lietuviškos valstybės konstituavimasis geopolitiniu požiūriu

LTPo 1926 m. gruodžio 17-osios valstybės perversmo, 1927 metais paleidus Seimą, naujoji Lietuvos valdžia turėjo rūpintis savo legitiminiu pagrindu, o tam demokratinė 1922-ųjų Konstitucija netiko. Imta ruoštis ją pakeisti. Perversmininkų politinė vadovybė suprato, kad Lietuvos nepriklausomybė yra trapi ir laikina. Lietuva anksčiau ar vėliau gali būti užimta galingesnių kaimynų. Kol dar yra laiko būtina sustiprinti tautą ir paruošti ją lemtingiems išbandymams. O tai per Antano Smetonos ir tautininkų valdymo laikotarpį buvo stengiamasi padaryti. Turiu omenyje pirmiausia lietuvių kalbos įtvirtinimą visose gyvenimo sferose, jaunosios kartos auklėjimą tautiškos nepriklausomybės dvasia ir kitus valstybinės reikšmės dalykus, reiškusius lietuvių valstybės ir nacionalinės civilizacijos kūrimą bei plėtotę. Analizuojant Lietuvos konstitucinę raidą, vertingas būtų ir geopolitinis požiūris, leidžiantis giliau pažvelgti į valstybės likimą. O geopolitiniam mąstymui yra būdinga neapsiriboti griežtais chronologiniais ir geografiniais rėmais. Daugelio valstybių praeitį galima geriau suprasti tik per ilgesnę laiko distanciją ir platesnių geografinių erdvių kontekste. Ne išimtis ir lietuvių sukurta valstybė, išsikristalizavusi po Pirmojo pasaulinio karo ir apėmusi lietuviškumą išsaugojusių teritorijų masyvą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos valstybės kūrimas; Lietuvos Konstitucijos; Lietuvos geopolitinė padėtis.

ENAfter the revolution of 17 December 1926, followed by the dismissal of the Parliament in 1927, new government of Lithuania had to take care about its legal basis, and the constitution of 1922 was not suitable for this purpose. They prepared for its amendment. Political leaders of revolutionists understood that the independence of Lithuania is weak and temporary. Lithuania might be occupied by more powerful neighbours at any time. The nation had to be consolidated and prepared for critical challenges. And this was aimed to do during the leadership of Antanas Smetona and Lithuanian nationalists. First of all, they aimed to implement Lithuanian language in all spheres of life, educate young generation in the atmosphere of the spirit of national independence, and create and develop national civilisation. Geopolitical attitude might also be useful for the analysis of the constitutional development of Lithuania. Geopolitical thinking is not limited by exact chronological and geographical boundaries. The past of the most states might be better understood in a greater distance of time and wider context of geographical spaces. The state of Lithuania, which crystallized after the WW1 and covered the array of territories who sustained Lithuanian features, is not the exception.