LTŠiais metais Lietuva švenčia 750-ąsias pirmojo Lietuvos valdovo Mindaugo karūnavimo metines. Visuomenei jie pateikiami kaip Lietuvos valstybės metai. Nors daugelyje Europos šalių karūnavimas reiškė sėkmingą valstybės kūrimo proceso baigtį, būtina pastebėti, kad šis sakralinis veiksmas tėra vienas iš daugelio kitų, būtinų valstybei susiformuoti. Tai Lietuvai aktualu, nes po formalaus krikščionybės įvedimo ir karaliaus karūnavimo XIII a. sekė pagonių reakcija ir vidaus politinė krizė. Daugelis prieštarų ankstyvojoje Lietuvos valstybėje atrodo nereikšmingi dėl to, kad juos suvokiame sumodernintu, mums artimesniu ir labiau suprantamu pavidalu. Ypač tai pasakytina apie XIX a. diskusijas dėl Lietuvos valstybingumo ištakų. Ar Mindaugas buvo Lietuvos valstybės kūrėjas, ar tai padarė dar jo pirmtakas? Daug įdomiau būtų valstybės susidarymo procesą nagrinėti (ir apie jį spręsti) kaip politinių ir administracinių procesų bei struktūrų raidą. Šitaip žvelgiant matyti Lietuvos valstybės modernizavimo netolygumas, suponavęs atkryčio galimybę. Ankstyvajai Lietuvos valstybei negalima taikyti dabartinių teritorinės valstybės kriterijų. Valstybės centralizavimo svarbiausias veiksnys tuomet buvo suverenas (suverenus asmuo, asmenybė). Jau vien todėl iki Mindaugo egzistavusio valstybinio darinio paieškos, dėl to darinio anonimiškumo neleidžia daryti išvadų apie jį, kaip apie Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos vystymosi pagrindą.Reikšminiai žodžiai: Valstybingumas; Lietuvcs unija su Lenkija; Valstybės struktūra.
ENThis year Lithuania celebrates the 750th anniversary of the coronation of its first monarch Mindaugas as a king. In public, this year is presented as a year of Lithuanian state, but in many European countries, coronation meant successful finish of state creation process. It should be noticed that this sacral action is just one of many other formalities necessary for the formation of a state. This is relevant to Lithuania, since formal establishment of the Christianity and the coronation of the king in the 13th c. where followed by the reaction of pagans and domestic political crisis. Many controversies in the early state of Lithuania seem not important since we look at them from modern, more relevant and understandable to us perspectives. This was especially the case in discussions about the sources of the state of Lithuanian of the 19th c. Was it Mindaugas who created the state of Lithuania or this was done by his ancestor? The analysis and the evaluation of state creation processes would be much more interesting looking from the perspective of the development of political and administrative structures. This perspective discloses the unevenness of modernisation in the state of Lithuania which imposed setback possibilities. The early state of Lithuania can not be analysed on criteria of contemporary territorial state. Then, the sovereign (person and state) was the most important factor to the centralisation of the state. However, thee information about the state structures that existed before Mindaugas does not allow making conclusions whether it represented the basis for the development of the state of Lithuania or not.