Konstituierung des Litauischen Staatswesens am Ende des Ersten Weltkriegs

LTPirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918 m. lapkritį. Kalbant apie Lietuvą norisi grįžti į kiek ankstesnį laikotarpį, paskutiniuosius karo mėnesius. Gaila, bet Lietuvos istoriografijoje šis Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpis ne itin gerai ištirtas. Antai, mokykliniai vadovėliai tik primena, kad 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba nusprendė į Lietuvos karaliaus sostą Mindaugo II vardu kviesti kunigaikštį Urachą Viurtenbergietį. Tai buvo suderinta su Vokietijos Imperija, tik bėda, neilgai trukus situacija pasikeitė iš esmės. Visa, dėl ko buvo sutarta nuo 1918 m. liepos iki lapkričio pradžios, dabar nebeatrodo bent kiek svarbu. Kai kuriuose atsiminimuose ir samprotavimuose karaliaus rinkimai pristatomi kaip kuriozas. Kairiųjų atstovai, tokie kaip Steponas Kairys ir tuomet, ir vėliau griežtai smerkė monarchistines nuotaikas Lietuvos Taryboje. Prie rusų tai buvo iliustracija teiginiui, esą buržuazijos politika visuomet buvusi antinacionalinė. O ir ne komunistai, tokie kaip Pranas Čepėnas iš JAV, šį sumanymą vadino didžiausia nuodėme. Straipsnyje aptariami įvairūs minėto sumanymo aspektai. Kalbant apie Lietuvos personalinės unijos su Vokietija perspektyvas sunku išvengti tradicinio pesimistinio ir neigiamo nusistatymo. Tačiau verta pagalvoti ir apie tolimesnę perspektyvą. Lietuva nepriklausoma išliko tik iki II pasaulinio karo. Žlugus komunistinei Rusijai Lietuva vėl laisva, bet po 13 nepriklausomybės metų 2003 m. referendume nusprendė stoti į Europos Sąjungą. Lėmė ūkiniai sumetimai, kurie pasirodė svarbesni už tautinę idėją ir daugelį formalių nepriklausomybės atributų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Taryba; Ober Ost; Steigaimasis Seimas; Mathias Erzberger; Erich Ludendorff; The Council of Lithuania; Ober Ost; The Constituent Assembly; Mathias Erzberger; Erich Ludendorff.

ENThe WW1 ended in November of 1918. Talking about Lithuania, we should revert to a bit earlier time - the last months of the war. Regretfully, this period of creating the state of Lithuania is not well researched in Lithuanian historiography. School textbooks just note that on 11 July 1918, the Council of the Lithuania decided to invite the duke Urach von Wurttemberg to the crown of Lithuanian monarch Mindaugas and call him Mindaugas II. It was agreed with the German Empire, but the situation changed. Everything what was agreed in a period since June 1918 till the beginning of November 1918 now does not impose any importance. In some memories and assumptions, the election of a king is presented as a curiosity. Such representatives of the left as Stepons Kairys always preached monarchistic moods in the Council of the Lithuania. Under Russians, it was the illustration to the statement that the politics of bourgeoisie purportedly was anti-national. However, even non-communist Pranas Čepėnas from the USA called this idea the biggest evil. The article discusses various aspects of mentioned idea. Talking about perspectives of the union between Lithuanian and Germany, it is hard to avoid traditional pessimistic and negative attitude. But we should think about further perspective too. Lithuania remained independent till the WW2 only. After the collapse of the communist Russia, Lithuania regained its independence, but after 13 years of independence, in the referendum of 2003, it decided to joint the EU. The decision was made on the basis of economic assumptions that seemed more important than national ideas and many formal attributes of the independence.