Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio ištakos

LTXIII a. kapinynų išsidėstymas rodo, kad II tūkstantmečio pradžioje Lietuva dar buvo apgyventa gana retai, ir agrarinio kraštovaizdžio teritorijos salomis bei ruožais buvo įsiterpusios į pirmapradžius miškus. Žemdirbystės atsiradimas pajūryje ir per I tūkstantmetį nepakitęs Vakarų Lietuvos apgyvenimas lėmė ne tik skirtingą Vakarų ir Rytų Lietuvos kraštovaizdžio teritorinę struktūrą, bet ir seniausio agrarinio kraštovaizdžio susiformavimą Vakarų Lietuvoje. Apgyventų arealų, taigi ir agrarinio kraštovaizdžio teritorijų, pobūdis Vakarų ir Rytų Lietuvoje iš esmės skyrėsi: Vakarų Lietuvoje kapinynai išsidėstę sąlygiškai dideliais kompaktiškais arealais, o Rytų Lietuvoje jie dažniausiai pasklidę ir plačių arealų beveik nesudaro. Žemdirbystės pradžioje Lietuvos teritorijai būdingas glaudus apgyventų arealų ir upių bei ežerų pasiskirstymo ryšys. Jį lėmė įvairios priežastys: a) žemdirbystei tinkamų dirvožemių būdavo ieškoma arti atvirų vandens telkinių- geriamo vandens šaltinių; b) padrėgnėjus klimatui lygumų paupiai apsigyventi tiko dėl geriau drenuojamų pasienių; c) padažnėjus kariniams išpuoliams, ypač svarbi pasidarė upių slėnių struktūra - stačiašlaičiai slėnių atragiai buvo natūralūs pilių įtvirtinimai; d) apgyventų arealų išsidėstymas išilgai didesniųjų upių rodo jas buvus vandens keliais. Ateityje daugėjant archeologinių duomenų - datuotų piliakalnių, laidojimo vandenyje faktų kraštovaizdžio teritorinę struktūrą bus galima patikslinti, tačiau iš esmės ji neturėtų pasikeisti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos kultūrinis kraštovaizdis; Lithuanian cultural landscape.

ENThe layout of cemeteries of the 13th c. shows that Lithuania was rare populated territory in the beginning of the 2nd millennium; and territories with agrarian landscape intervened in primeval forests. The appearance of the agriculture in sea regions and the population of Lithuania that remained unchanged during the 1st millennium did not only condition different territorial landscape structure of the West and the East Lithuania, but also the formation of the oldest agrarian landscape in the West Lithuania. The nature of populated aerials and that of agrarian landscape territories differed between the East and the West Lithuania: cemeteries in the West Lithuania located in relatively large compact aerials; while in the East they are more dispersed and almost do not form bigger aerials. In the beginning of the agriculture in Lithuania, tight relation between populated aerials and the dispersion of rivers and lakes was noticed. It was conditioned by various reasons: a) people looked for soil more suitable to the agriculture near open reservoirs of water that represented the sources of drinking water too; b) when climate became more wet, riversides of plain territories became more suitable for living due to better draining; c) the structure of rivers slopes became more important when military attacks became more frequent; straight and high slopes of rivers became natural enforcements of castles; and d) placement of aerials along larger rivers shows their usage as water roads. The territorial structure of Lithuanian landscape might more specified in future after obtaining more archaeological data (dated mounds, facts of burying in the water), but it should not change essentially.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History