Determinants of public support for EU membership : data from the Baltic countries

LTStraipsnyje analizuojama, kas lemia Baltijos valstybių gyventojų paramą savo šalies narystei Europos Sąjungoje (ES). Nagrinėjama, ar Vakarų Europos integraciją aiškinančios teorinės prielaidos tebegalioja aiškinant Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimą į ES. Teigiama, kad teoriniuose svarstymuose naudos lūkestis, politinės vertybės bei vidaus politika yra laikomi bene svarbiausiais veiksniais, nulemiančiais visuomenės paramą narystei ES. Remiantis šiomis prielaidomis, straipsnyje konstruojamas paramos ES Rytų ir Vidurio Europos valstybėse sąlygų modelis, kuriame išskiriami potencialiai svarbiausi paramos veiksniai - mikro-lygmens ekonominiai gyventojų lūkesčiai, visuomenės parama demokratinėms normoms, pasitikėjimas politine valdžia bei subjektyvus etninių įtampų egzistavimo vertinimas. Modelis tikrinamas atliekant viešosios nuomonės apklausų Lietuvos, Latvijoje ir Estijoje rezultatų statistinę analizę. Gautos išvados patvirtina prielaidą, kad naudos lūkestis bei vidaus politika yra reikšmingi veiksniai aiškinant Baltijos valstybių gyventojų požiūrį į narystę ES. Pastebėta, kad nuostata, jog įtampa etninių santykių srityje auga, Latvijoje yra neigiamai susijusi su etninių mažumų parama šalies narystei ES. Latvijoje ir Estijoje visuomenės parama demokratinėms normoms neturi reikšmingos įtakos požiūriui į narystę ES, tačiau gana paradoksalu, kad Lietuvos atveju ši parama yra susijusi su neigiamu požiūriu į narystę ES.

ENFocusing on individual-level determinants of public support for EU membership, this paper brings the literature on Western European integration to bear on the Eastern and Central European accession. Existing theories have focused on utilitarian expectations, political values, and domestic politics as determinants of public attitudes toward European integration. The paper discusses the applicability of the proposed theories and measures in the Eastern European context and develops a model that identifies micro-level economic expectations, support for democratic norms, trust in the national government, and perceptions of ethnic tension as possible determinants of public support for EU membership. These propositions are tested with survey data from Estonia, Latvia, and Lithuania, using logistic regression. The results lend strong support to the expected gains and domestic politics hypotheses but suggest that individual competitiveness, a frequently used proxy for economic expectations, may be a poor predictor of attitudes toward the EU in the CEE context. Perceptions of increased ethnic tensions were found to decrease minority support for EU membership in Latvia, the Baltic country that has pursued particularly stringent citizenship and minority policies. Identification with democratic norms did not influence opinions in Latvia and Estonia, while having an unexpected negative effect on the attitudes of the Lithuanian public. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology