LT1945 m. sausio pabaigoje staiga miręs rašytojas Kazys Puida paliko dviejų metų ir trijų mėnesių sūnų Gediminą, dviejų aukštų namą su nuniokota, bet dar vertinga biblioteka ir stambų ūkį. Visu šiuo paveldu rūpintis tuometinė Rašytojų sąjunga įgaliojo Kaune gyvenusį rašytoją bei vertėją Karolį Račkauską-Vairą. Lietuvos literatūros ir meno archyve saugoma byla detaliai parodo jo dėtas pastangas išgelbėti tai, kas dar buvo įmanoma. Antai Puidos bibliotekos likimas – iki šiol balta dėmė lietuvių knygotyroje. Nors Račkausko-Vairo rūpesčiu išliko bent dalis Puidos bibliotekos, ūkio jam išsaugoti nepavyko atsilaikyti prieš bolševikinę nusavinimo programą. Žymūs to meto rašytojai stengėsi išrūpinti Puidos sūnui našlaičio pensiją, tačiau ji taip ir nebuvo paskirta. Iš pirmo žvilgsnio šios bylos empirika labiau įsigilinus duoda peno platesniems apmąstymams apie kultūros ir moralės situaciją pokario sovietinėje Lietuvoje apskritai.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis palikimas; Asmeninės bibliotekos; Rašytojai; Literatūra; Laiškai; Lietuvos kultūros istorija; Biografijos; Atsiminimai; Archyviniai dokumentai.
ENAt the end of January of 1945 Kazys Puida, whose death came suddenly, left his two-year and three-month old son Gediminas, a two-storey house with a destroyed but valuable library and a large-sized farm. The care of all this heritage was put under the responsibility of Karolis Račkausas-Vairas, the witer and translator living in Kaunas, authorised by the then Writers’ Union. The file, stored at the Lithuanian Archives of Literature and Arts, demonstrates his efforts put in saving everything what was possible, whereas the fate of Puida’s library remains as a white spot in the Lithuanian book science. Though Račkauskas-Vairas had at least part of Puida’s library left at his disposal, he failed to withstand the Bolshevik alienation programme and save the farm. Famous writers of that period strived to obtain the orphan’s pension for the son of Puida, however, it was never given to him. At first glance and getting deeper into this, the empirics of this case benefits for broader contemplations concerning the general cultural and moral situation of the post-war Soviet Lithuania.