Developing country-tailored policy for the provision of schools with educational software and content : the case of Lithuania

LTInformacinės ir komunikacinės technologijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį gerinant švietimo kokybę ir skatinant socialinius pokyčius. Ugdymo programinės įrangos kūrimo ir diegimo į bendrą švietimo sistemą problemos sprendimas yra specifiškas kiekvienai šaliai, t. y., jis turi geriausiai atitikti tos šalies ekonominius, socialinius, kultūrinius ir kitus nacionalinius poreikius. Straipsnyje analizuojami mokyklų aprūpinimo programine įranga ir kompiuterinėmis programomis nacionalinės strategijos pagrindiniai aspektai. Pateikiama konkrečios šalies - Lietuvos - strategijos analizė. Apžvelgiama Lietuvos situacija, nagrinėjami nacionalinės strategijos kūrimo parengiamieji žingsniai bei paskutinis planavimo etapas aptariant strategijos įdiegimo bendrus principus, pagrindinius tikslus ir uždavinius. Analizuojamos kitose šalyse taikomos informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į ugdymą strategijos, jų įgyvendinimas praktikoje. Pateikiami galimi strateginių problemų sprendimai kuriant programinę įrangą ir ją diegiant į bendrą švietimo sistemą. Lietuvos atvejo analizė parodo, kaip siekiant aprūpinti mokyklas informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis kiekvienas sprendimas buvo pritaikytas prie šalies nacionalinių ypatumų.Reikšminiai žodžiai: Educational content; Educational software; General education; ICT implementation; National ICT policy.

ENInformation and communication may play a very important role improving the quality of the education and provoking social changes. The development of educational software and its implementation into common education system is a country-specific problem, i.e. it should meet economic, social, cultural, and other needs of that country. The article analyses the main aspects of national programme on provisioning schools with software and computer programs. It delivers the analysis of Lithuanian strategy. The author reviews the situation in Lithuania, analyses preoperational steps and final planning stage of its development; and discusses common principles of its implementation, the main objectives, and tasks. In addition, the author analyses strategies of the implementation of information and communication technology into education applied in other countries. The author delivers possible solutions of strategic problems met when developing the software and integrating it into the education system. The analysis of Lithuanian case shows that, aiming to provision schools with information and communication technologies, all decisions were accustomed to national features.