Lietuvos šiuolaikinės dailės parodų kuratorių identitetas: nuo sudarytojo iki dailės lauko aktyvisto

LTStraipsnyje apžvelgiamos Lietuvos šiuolaikinės dailės parodų kuratorių savivokos tendencijos bei kuratoriaus identiteto kaita nuo 9-10 dešimtmečio pabaigos iki šių dienų. Remiantis 2006 m. pavasarį atlikta kuratorių apklausa bei P. Bourdieu kultūros kūrimo lauko teorijos nuostatomis, analizuojama kaip Lietuvoje formavosi dabartinių dailės parodų kuratorių identitetas, kokios yra bendros Lietuvos kuratorių savivokos tendencijos, vyraujantys kuratorių, institucijų ir menininkų sąveikos būdai. Lietuvos šiuolaikinės dailės parodų kuratoriai yra aktyvūs dailės lauko agentai, bendradarbiaujantys su menininkais, kartu su jais kuriantys bendrą intelektinę produkciją. Analitinio-struktūrinio pobūdžio parodose kuratoriai atskleidžia menininkams būdingas kūrybos tendencijas, jas pristato. Parodose-projektuose riba tarp kuratoriaus ir menininko dažnai niveliuojasi, nes abu agentai lygiaverčiai dalyvauja tiek projekto koncepcijos kūrimo, tiek paties projekto sklaidos procesuose. Lietuvos dailės parodų kuratorių savivoka nuo 1988 m. pamažu keitėsi ir ėmė įgauti stabilių bruožų. Ryškiausia yra kuratoriaus kaip tarpininko tarp dailės kūrinio, kūrėjo ir auditorijos, praktiko ir teoretiko, vadybininko, organizatoriaus ir kūrėjo savivokos tendencija, nulemta dailės lauko institucinės sanklodos, ekonominių sąlygų ir atliekamų funkcijų pobūdžio. Nedidelis aktyviai parodas rengiančių institucijų skaičius, šalyje galiojantys įstatymai, apibrėžiantys kūrėjo statusą, bei nestabili ekonominė padėtis nulemia tai, kad kuratorystė - ne vienintelė dailės lauko agentų veikla.Reikšminiai žodžiai: Kuratorius; Kritikas; Dailės laukas; Konceptuali paroda; Projektas; Curator; Critic; The field of art; Conceptual exhibition; Project.

ENThe article overviews self-assumption tendencies of contemporary art exhibition curators in Lithuania, and the development of curators’ identity from the end of 1980-90’s till present days. On the basis of the survey of curators, performed in spring of 2006, and provisions of culture creation field theories by P. Bourdieu, the author of the article analyses the formation of contemporary art exhibition curators’ identity in Lithuania, common self-assumption tendencies of Lithuanian curators, and prevailing ways of the interaction between curators, institutions, and artists. Contemporary Lithuanian art exhibition curators are active agents in field of art; they work in tight cooperation with artists together with them creating common intelligent production. In analytical-structural exhibitions, curators disclose and present creative tendencies of certain artists. In exhibitions-projects, boundaries between a curator and an artist disappear, as both agents equally participate in creating the concept of the project and its distribution. The understanding of Lithuanian art exhibition curators changed and gained new features since 1988. Curator's as an intermediary's between the artistic creation, the artists, and the audience role is the most obvious; they are practitioners and theoreticians, managers, organisers, and creators, such understanding was conditioned by the institutional state in the field of art, economic conditions, and functions performed. Small number of the institutions organising exhibitions in Lithuania, national laws defining the status of a creator, and unstable economic situation influence that curatorship is not the only activity of art agents.