LTSavižudybės reiškinys yra pripažįstamas kaip viena iš visuomenės sveikatos problemų. Šis reiškinys daug dėmesio susilaukia ne tik nacionaliniu, bet ir Europos Sąjungos lygiu. Nepaisant to, kad nuo 1990 metų savižudybių skaičius Lietuvoje išlieka gana stabilus, jis išlieka vienu didžiausių Europoje. Nors Lietuvoje jau nemažai nagrinėti tokie klausimai kaip savižudybių paplitimas, jas įtakojantys aplinkos ir psichologiniai veiksniai, savižudybių būdų aspektai negrinėti dar mažai. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti savižudybės pasikariant būdą, palyginti jį su kitais savižudybių būdais, atskleisti šio būdo socialinius ir demografinius požymius, pateikti pokyčių analizę 1993-1997 ir 1998-2002 metais. Tyrimo metu buvo analizuojami Statistikos departamento duomenys apie savižudybes, vertinant lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo ir šeimyninės padėties kriterijus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 1998-2002 metų laikotarpiu pasikorimas buvo dažniausias savižudybės būdas, nuo 1993 metų užimantis vis didesnę proporciją tarp kitų savižudybės būdų. Taip pat galima daryti išvadą, jog šio savižudybės būdo pasirinkimui didžiausią įtaką turėjo lytis, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta. Tuo tarpu amžius ir šeimyninė padėtis turėjo tik labai mažą įtaką, ar iš viso jos neturėjo. Atskleisti tyrimo rezultatai gali padėti įgyvendinant savižudybių prevenciją, atsižvelgiant į žemesnio išsilavinimo, kaimo vietovių gyventojų bei vyrų socialines ir psichologines situacijas.Reikšminiai žodžiai: Demografinės priežastys; Metodas; Pasikorimas; Savižudybė; Savižudybės; Savižudybės metodai; Sociodemografinis statusas; Hanging; Hanging, Suicide; Lithuania; Method; Socio demographic status; Suicide; Suicide method.
ENThe phenomenon of suicide is considered to be one of the problems of public health. This phenomenon attracts a great deal of attention both at the national and European Union’s level. Irrespective of the fact that the number of suicides in Lithuania has been rather stable since 1990, it is still one of the highest in Europe. Although Lithuania has paid a great deal of attention to such issues as the spread of suicides as well as external and psychological factors influencing it, aspects in respect of methods of suicides have been little analysed. This article seeks to analyse suicides by hanging, compare it with other methods of suicide, to reveal its social and demographic features, and present the analysis of development of the phenomenon in 1933–1997 and 1998–2002. In the course of the investigation, data of the Department of Statistics on suicides were analysed by gender, age, place of residence, education and family status. The results of the research revealed that in 1998–2002, hanging was the most frequent method for committing a suicide, and starting from 1993, the share of this method was growing with regard to other methods of suicide. It can also be concluded that the choice of this method of suicide was mostly determined by gender, education and place of residence, whereas age and family status had little or no impact at all. The revealed results of the research can help in the implementation of suicide prevention with regard to lower education, social and psychological situation of rural residents and men.