Žalia spalva lietuvių kalboje

LTStraipsnyje aiškinamasi sudėtinga žodžio „žalias“ semantika, bandoma atskleisti joje atspindėtą tautos pasaulėvaizdžio dalelę. Tiriama ne tik būdvardžių žalias, -a semantinė struktūra, bet ir vedinių semantika. Žalumo koncepto centrą lietuvių pasaulėvaizdyje sudaro žolės, vešlios lapijos spalvos įvaizdis, kuris kalboje reiškiamas prototipinėmis žodžių žalias, žaliuoti, žalumas reikšmėmis. Į prototipinę žalias reikšmę remiasi išplėtota metoniminė žalumo žodžių vartosena. Įprastinę metaforinė būdvardžio žalias vartosena remiasi šaltinio srities požymiu „pradedantis augti“. Specifine lietuvių kalbai laikytina metaforinė vartosena, kurios pagrindas – ištakos srities požymis „vešlus“. Skirtingų požymių dominavimas vadinamosiose perkeltinėse reikšmėse iliustruoja ambivalentišką žalumos vertinimą, kuris abiem atvejais orientuotas į žmogų: „netinkamas, nesubrendęs, neįgavęs reikiamų savybių“ ir „stiprus, gražus“. Paslaptingo chtoninio pasaulio reiškinių apibūdinimas žalia spalva remiasi opozocija žmogus – chtoninis pasaulis. Žmogaus, gyvybės spalva – raudona, o mirties, šešėlinio pasaulio būtybių – žalia. Žmogui žalia spalva – nenatūrali ir net grėsminga. Žmogus susijęs ir su fiziniu, ir su chtoniniu pasauliu, todėl abu šie pasauliai gali būti metaforiško žmogaus mąstymo šaltinių sferos ir todėl žmogaus apibūdinimai epitetais žalias, žaliuoti gali būti diametraliai priešingi. Taigi, koncepto žalias ambivalentiškumas sietinas su dviguba opozicija: „augmenijos pasaulis – žmogus“ su žalias – nežalias implikacija ir „žmogus – chtoninis pasaulis“ su nežalias – žalias implikacija.Reikšminiai žodžiai: Ambivalentiškumas; Konceptas; Konotacija; Leksika; Metafora; Metaforinė reikšmė; Metonimija; Prototipas; Prototipų teorija; Reikšmė; Reikšmės struktūra; Semantika; Vedinys; Žalia spalva; Žalios spalvos ambivalentiškumas; Žalios spalvos prototipiškumas; Ambivalence; Ambivalence of green; Concept; Connotation; Derivative; Green; Lexis; Meaning; Metaphor; Metaphoric meanings; Metonymy; Prototype; Prototypical theory; Semantics; Structure of meanings; The prototype of green.

ENThe article deals with the complex semantics of the word “žalias” [green] and aims to reveal elements of people’s worldviews reflected in it. The article focuses not only on the semantic structure of the masculine and feminine form of the word “žalias”, but also on the semantics of its derivatives. The core of the concept of the greenness in the Lithuanian worldview is the image of the colour of fresh grass, leaves of the trees, which is linguistically expressed via prototype meanings of the words “žalias”[green], “žaliuoti” [to green] and “žalumas” [greenness]. The developed metonymic usage of the words meaning green is based on the prototypical meanings of the word “žalias” [green.] The dominance of difference characteristics in metaphoric meanings illustrates the ambivalent evaluation of green, which in both cases is focused on the man: “unsuitable, immature, lacking necessary characteristics” and “strong, beautiful”. The relation of green to the phenomena of the mysterious chthonic world is based on the opposition of the man to the chthonic world. Red is the colour of the man, the life, whereas, green is the colour of the world of mysterious creatures. Green colour is unnatural and even threatening for the man. The man is related to the physical as well as the chthonic world, and these both worlds can represent the sphere of the sources of the man’s metaphoric thinking. Therefore, the ambivalence of the concept of green is related to a double opposition: “the world of vegetation – a man” with the implication green – not green, and “a man – chthonic world” with an implication “not green – green”.