Wind energy development policy and prospects in Lithuania

• Markevičius, Antanas
• Katinas, Vladislovas
• Marčiukaitis, Mantas

LTPagal ES direktyvą 2001/77/EC, nuo 2010 metų 7 proc. visos elektros energijos Lietuvoje turi būti gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ). Elektros gamybą iš AEŠ sąlygoja hidroenergijos, biomasės ir vėjo energijos ištekliai Lietuvoje. Tolimesnį hidroelektrinių vystymą riboja aplinkos apsaugos reikalavimai, todėl prioritetas teikiamas vėjo energetikos vystymui. Šio straipsnio tikslas yra pateikti skaičiavimus apie maksimalų vėjo energijos įsiskverbimą į Lietuvos elektros energijos sistemą, taikant tokius kriterijus kaip vėjo potencialas, esamų elektros tinklų galimybės, galimas poveikis aplinkai ir socialiniai bei ekonominiai aspektai. Apibendrinti meteorologinių stočių ir specialių matavimų duomenys rodo, didžiausias vidutinis vėjo greitis Lietuvos teritorijoje yra pakrantės regione ir 50 metrų virš žemės pasiekia 6.4 m/s. Toks vėjo greitis yra ir kitose Europos šalyse, todėl pakrantės regioną galima panaudoti plačiai vystant vėjo energetiką Lietuvoje. Atsižvelgus į vėjo išteklių pasiskirstymą šiame regione, elektros tinklo išsidėstymą ir aplinkos apsaugos reikalavimus, buvo išskirtos šešios zonos vėjo jėgainės statybai. Skaičiavimai parodė, kad didžiausias bendras instaliuotas vėjo jėgainių galingumas, kuris žymiai nepadidins galios perdavimo išlaidų, yra 170 MW. Slenkstis, kurio negalima peržengti, neatlikus kapitalinės elektros tinklo rekonstrukcijos, yra bendras 500 MW vėjo jėgainių galingumas. Papildomai pateikus nuo 170 iki 500 MW vėjo energijos į Lietuvos energetikos sistemą, elektros gamybos kaina padidės nuo 5,9 proc. iki 17,4 proc. Dėl vėjo energijos subsidijavimo elektros tarifas padidėtų tik 0,116-0,347 euro centų už kilovatvalandę.Reikšminiai žodžiai: Atsinaujinantys energijos ištekliai; Vėjo jėga; Renewable energy sources; wind power.

ENAccording to the EU Directive 2001/77/EC 7% of all electricity production is to be generated from renewable energy sources (RES) in Lithuania in 2010. Electricity production from RES is determined by hydro, biomass and wind energy resources in Lithuania. Further development of hydro power plants is limited by environmental restrictions, therefore priority is given to wind energy development. The aim of this paper is to show estimation of the maximum wind power penetration in the Lithuanian electricity system using such criteria as wind potential, possibilities of the existing electricity network, possible environmental impact, and social and economical aspects. Generalization of data from the meteorological stations and special measurements shows that the highest average wind speed in Lithuanian territory is in the coastal region and at 50m above ground level reaches 6.4 m/s. In regard to wind resource distribution in this region, arrangement of electricity grid and environment protection requirements, six zones have been determined for wind power plant construction. Calculations have shown that the largest total installed capacity of wind farms, which could cause no significant increase in power transmission expenses, is 170MW. The threshold, which cannot be passed without capital reconstruction of electricity network, is 500MW of total capacity of wind farms. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Vadyba / Management