Bažnyčios - kultūrinio kraštovaizdžio plėtros indikatorius

LTStraipsnis skirtas Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio tyrimui. Besiformuojantis bažnyčių tinklas veikė kultūrinio kraštovaizdžio plėtrą, todėl šiame straipsnyje kraštovaizdžio tyrimams pasitelkti bažnyčių statymo duomenys. Bažnyčios kūrėsi dvejopai. Vienos iš karto buvo statomos kaip parapijinės, kitos –išaugo iš dvarų ar kaimų kapinių koplyčių. Darbe remtasi bažnyčių pastatymo laiku ir tik analizuojant XV amžių atsižvelgta į tuo metu buvusias koplyčias. Tačiau akivaizdu, kad tolesniuose kraštovaizdžio tyrimuose būtina įvertinti ir koplyčių tose vietovėse atsiradimo laiką. Bažnyčios suskirstytos pagal šimtmečius. Bažnyčių pastatymo laiką pavaizdavus žemėlapyje išryškėjo ir buvo išskirti arealai su seniausiomis bažnyčiomis bei arealai, kuriuose jos pastatytos vėlesniais šimtmečiais. Tyrimas atskleidė, kad seniausių (XIV–XV a.) bažnyčių susitelkimas centrinėje valstybės dalyje atspindi XIII–XV a. buvusį Kryžiuočių ordino spaudimą ir rodo čia buvus didžiausią gyventojų koncentraciją. XVI a. bažnyčių tinklas padengė visą dabartinės Lietuvos teritoriją, bet buvo labai nevienodo tankumo. Lyginant I–XII a. kapinynų ir XIV–XX a. bažnyčių pastatymą, išryškėjo kultūrinis kraštovaizdžio tęstinumas; dauguma bažnyčių įsteigtos senuosiuose kultūrinio kraštovaizdžio židiniuose arba glaudžiai su jais susijusios. Bažnyčių pastatymo laikas išryškino ir vėliau apgyventas teritorijas, kurių palyginimas su šiuolaikiniu miškingumu atskleidė jose vykusią skirtingo intensyvumo ūkinę veiklą.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Bažnyčia, kultūrinis kraštovaizdis; Katalikų bažnyčių plėtra; Kultūrinis kraštovaizdis; Broadening of catholic churches; Church; Churche, cultural landscape; Cultural landscape.

ENThe article is aimed at the studies of the Lithuanian cultural landscape. The developing network of churches affected the development of the cultural landscape; the data on construction of churches was therefore used for the studies of the landscape in this article. Churches were established in two ways. Some of them were constructed as parish churches, others developed from chapels in estates or rural cemeteries. The time of the construction of churches served as the basis in the work and only when analysing the 15th century the chapels present at the time were taken into account. However, it is obvious that it is necessary to consider the time of appearance of chapels in the locations concerned in further landscape studies. Churches were grouped by centuries. Mapping of the construction time of churches revealed and distinguished areals with the oldest churches and areals with the churches constructed in later centuries. The study revealed that the concentration of the oldest churches (14th–15th c.) in the central part of the country reflects the pressure of the Teutonic Order in the 13th–15th centuries and shows the greatest population concentration there. In the 16th century, the network of churches covered the entire territory of current Lithuania, yet its density differed greatly. The comparison of construction of grave fields, dating back to the 1st–12th centuries, and churches, pertaining to the 14th–20th centuries, showed cultural continuity of the landscape; most churches were established in the ancient foci of the cultural landscape or were closely related to them. The time of church construction highlighted the territories inhabited later. Their comparison with current forest coverage revealed that economic activities of different intensity took place there.

• Teologija / Theology
• Istorija / History