On the role of pragmatics in child-directed speech for the acquisition of verb morphology

LTSvarbus pragmatikos vaidmuo morfologijos mokymosi procese yra palyginti mažai nagrinėtas. Šiame straipsnyje autorė aptaria suaugusiųjų pragmatines strategijas, kuriomis reaguojama į mažamečių vaikų ankstyvosios kalbos morfologinę sandarą trijose skirtingose kalbose – prancūzų, vokiečių ir lietuvių. Išskiriami skirtingi reakcijų tipai; nekalbinėmis ir kalbinėmis reakcijomis pertraukiama pokalbio tėkmė ir tokiu būdu vaikas gauna tiesioginį ar netiesioginį, pozityvų ar negatyvų liudijimą apie tai, ar jo konstruojamas pasakymas morfologiniu aspektu yra tikslus. Tarp šių reakcijų, kurios gali susidėti iš vaiko pasakymo performulavimo, išplėtimo ir kitų, ypač pabrėžtina pragmatinė pakartojimo funkcija. Straipsnyje analizuojama šios reakcijos specifika vaikams adresuojamoje kalboje. Išskirtinė mažamečių vaikų kalbos specifika yra bendraties formų vartojimas - skirtingai nei kituose tyrinėjimuose, kurie šį reiškinį nagrinėja gramatiniu-teoriniu aspektu, straipsnyje dėmesys skiriamas pragmatikai, kuri remiasi vaikams adresuota kalba ir suaugusiųjų reakcijomis. Pastarosios demonstruoja tolerancija pasitaikantiems neaiškumams ir tuo pačiu parodo vaikų ir tėvų abipusio bendravimo svarbą. Daroma išvada, jog, nepaisant didelių gramatinių skirtumų prancūzų, vokiečių ir lietuvių kalbose, suaugusiųjų naudojamos pragmatinės strategijos yra labai panašios.Reikšminiai žodžiai: ; Vaikiškoji kalba; Vaikų kalba; Morfologija; Pragmatika; Prancūzų kalba; Vokiečių kalba; Child-directed speech; Child Language; Morphology; Pragmatics; Inference; French; German; Lithuanian.

ENThe important role that pragmatics plays in the acquisition of morphology has been hardly studied. In this contribution we focus on the pragmatic strategies of adult caretakers in their reactions to children's early morphological productions in three different languages (French, German, Lithuanian). The most relevant distinction proposed is that between metadiscursive and conversational reactions, i.e. between reactions on linguistic form and on content. In contrast to the latter, the former represent interruptions of the flow of interaction. The distribution of these two types of reactions provides the child with abundant direct and indirect positive and negative evidence about whether his/ her preceding morphological production has been well formed or ill formed. Among these reactions, which may consist in reformulations, expansions, and others, we emphasize particularly repetitions and their pragmatic functions and show that they are partially specific to child-directed speech. A special type of young children's morphological productions are bare infinitives. In contrast to their grammar-theoretical accounts in generative studies, we follow a pragmatic approach, based on child-directed speech and caretakers' reactions, which evidences the caretakers' tolerance of ambiguity and thus the importance of inferential work in child-adult interactions. Despite great grammatical differences between French, German and Lithuanian, the pragmatic strategies used by caretakers are very similar in quality and quantity. [From the publication]