Kazio Borutos literatūrinis herojus

LTStraipsnyje, remiantis rusų formalistų (Jurijaus Tynianovo) sukurta literatūrinio herojaus (t. p. literatūrines kaukės) sąvoka nagrinėjama Kazio Borutos kūryba. Literatūrinis herojus yra nelyginant autoriaus ruporas, mediumas tarp autoriaus ir skaitytojo. Autoriaus literatūrinį herojų keičia pereidamas iš vienos srovės, žanro, į kitą, taikydamasis prie naujų skaitytojų poreikių ar naujos ideologijos. Autorius ne tik keičia savo herojų, bet įvykus permainai jo kūryboje, gali nukreipti nauju keliu ir savo biografiją. Kazį Borutą galima laikyti aktoriumi, turėjusiu daug vaidmenų. Jo literatūrinės kaukės: bernas – neramios, veržlios jaunystės poetinis herojus; vėliau – nenuoramos maištininkai, amžini klajūnai Dovinė, Girdvainis, Jurgis Paketuris. Boruta yra labai autobiografiškas rašytojas. Savo poetinį herojų – berną – Boruta pirmą kartą manifestuoja eilėraščių rinkinyje Dainos apie svyruojančius gluosnius (1927). Bernas – dramatiškas personažas, savo sieloje nuolat išgyvenantis tragiškus konfliktus, tiesiog katastrofiškas. Ši knyga – asmeniškiausia, autobiografiškiausia ir dramatiškiausia Borutos poezijos knyga. Eilėraščiai knygoje yra pateikti kaip nuoseklus autobiografinis pasakojimas: poetinis herojus – bernas – palieka gimtąjį sodžių/ blaškosi po pasaulį/ sugrįžta namo – tai klasikinė pasakos fabula, todėl detalesniam rinkinio perskaitymui savaime peršasi Vladimiro Proppo Pasakos morfologija. Literatūrinis Borutos herojus išoriškai smarkiai keitėsi, bet savo esme išliko toks pats: romantikas, maištininkas, amžinai klajojantis, savotiškas barbaras „skitas“.Reikšminiai žodžiai: Herojai; "Dainos apie svyruojančius gluosnius"; Literatūrinė kaukė; "Bernas"; Autobiografinis naratyvas; K. Boruta; Hero; Literary masks; "Dainos apie svyruojančius gluosnius" "fellowness"; "Fellowness"; Autobiographical narrative.

ENThe article draws on the concept of the literary hero (or literary mask) coined by the Russian formalists (Yury Tynyanov) to analyse the works of Kazys Boruta. The literary hero is like the author’s speaking-trumpet – a medium between the author and the reader. The author changes his literary hero when shifting from one movement or genre to another or in adjustment to the new demands by the readers or a new ideology. The change of the hero brings changes to the author’s creative work and may put his biography on a different path as well. Kazys Boruta may thus be regarded as an actor who had many roles. His literary masks included the following: the lad – the poetic hero of a restless, bristling youth; later – troublesome rebels, permanent wanderers Dovinė, Girdvainis, and Jurgis Paketuris. Boruta is a very autobiographical writer. He first introduced his poetic hero – the lad – in a collection of poems Dainos apie svyruojančius gluosnius (1927). The lad is a dramatic and a nearly catastrophic persona who continuously experiences tragic conflicts in his soul. This book is the most personal, autobiographical and dramatic poetry book by Boruta. The poems on the book are presented as a consistent autobiographical story: the poetic hero – the lad – leaves the native farmstead, wanders around the world, and then returns home. This is the classical plot of a fairytale and, therefore, a more thorough reading of the collection begs for Vladimir Propp’s Morphology of the Folk Tale. Boruta’s literary hero underwent significant external changes but remained the same in his essence: a romantic, an ever-wandering rebel, a kind of “Scythian” barbarian.