LTŠio straipsnio tikslas - išanalizuoti bei palyginti Šiaurės ir Rytų dimensijų vietą bei svarbą Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) politinėse darbotvarkėse. Šis tikslas buvo įgyvendintas, remiantis tarptautinės ir nacionalinės politikos analize, kuri parodė, jog abi dimensijos yra suvokiamos ir vertinamos per tikslų ir interesų, naudos prizmę. Oficialiuoju aspektu tiek Šiaurės, tiek Rytų dimensija yra ES "normatyvinės galios" plėtros priemonės, nes jų tikslai, plačiai argumentuoti politinėje retorikoje, yra tiesiogiai orientuoti į europinių vertybių "reprodukciją" rytiniuose ES kaimynuose. Abi dimensijos yra reikšmingos dėl savo novatoriško, postmodernaus požiūrio į tarptautines saugumo problemas bei teikiančios indėlį į skirtingų regionų formavimą. Tačiau ES institucijos ir jos narės šiose dimensijose pirmiausiai ieškojo pragmatinės naudos ir vertino jų reikšmę tarptautinių santykių, ypač ryšių su Rusija, kontekste. Šios priežastys nulėmė skirtingą dimensijų įvertinimą ir svarbą europiniame lygmenyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiaurės ir Rytų dimensija; Europos Sąjungos kaimynystės politika; Regionalizmas; Baltijos šalys (Baltic states); European Neighborhood Policy; The Northern and The Eastern Dimension; Regionalism.
ENThe aim of this paper is to analyze the impact of the Northern and Eastern dimensions on the EU and Lithuanian political agendas. Analysis includes comparison of the dimensions and assessment of national and international policies related to implementation of these dimensions. The Northern and Eastern dimensions are significant because they are post-modem initiatives, and reflect the political tool of the XXI century and also have a distinctive impact on the composition of different regions. [From the publication]