Lietuvos lenkų tauta: XX a. projekcijos ir realijos

LTХІХ-ХХ amžiuje, kuris dažnai apibūdinamas kaip simbolinės komunikacijos tarp individo ir grupės epocha, susiformavo sąlygos visuomenės integracijai plačiai suprantamos kultūros pagrindu. Vienu atveju buvo remiamasi tos kultūros politiniais, kitu - etniniais kalbiniais elementais. Abiem atvejais rezultatas - visuomenės modernėjimas ir modernių tautų susikūrimas. Straipsnyje norima aptarti, vieną netipinių tautinės identifikacijos variantų: kai kuriuos Lietuvos lenko (Polak litewski) sąmonės, bei savimonės raiškos bruožus, ypatumus. Pabrėžiama - ne lenko Lietuvoje (Polaka na Litwie), bet Lietuvos lenko (Polaka litewskiego ar litewskiego Polaka). Tokios tautinės identifikacijos variantas istoriografijoje iki šiol nebuvo plačiau nagrinėtas. Pažymėtina tik tai, kad kai kuriuos šios identifikacijos momentus yra apžvelgę vadinamosios krajovcų visuomeninės politinės srovės, atskirų jos veikėjų veiklos ir pažiūrų tyrinėtojai. Lietuvos lenko, lenko Lietuvoje identiteto problema lieka aktuali ne tik politikos, bet ir kultūros istorijos kontekste. Jos tyrimas gali būti perspektyvus tiriant paribio kultūrų raiškos, santykių, savitarpio įtakų reiškinius. Visiškai akivaizdu, kad šiuo atveju atskiro tyrinėtojų dėmesio turėtų susilaukti specialios, nuodugnesnės nei iki šiolei krajovcų idėjinių ir politinių nuostatų, jų mentaliteto studijos, krajovciškumo, kaip paribio kultūrų atstovų pasaulėžiūros, tam tikro įvairių tautų taikaus sambūvio modelio analizė.Reikšminiai žodžiai: Lenkai; Lenkų tauta; Lietuvos lenkai; Polish; Polish nation; Polish from Lithuania.

ENConditions for social integration on a basis of culture in a broad sense formed in the 19th-20th c, which often is called the epoch of symbolic communication between individuals and groups. Both, political and ethnical-linguistic elements of culture were taken in account. In both cases, the result was social modernisation and development of modern nations. The article aims to discuss one of non-typical national identity and self-esteem issues: some aspects Lithuanian Polack’s (Polak litewski) consciousness and the expression of self-esteem. Note: not Polack’s in Lithuania (Polaka na Litwie), but Lithuanian Polack’s (Polaka litewskiego ar litewskiego Polaka). Such possibility of national identification was not researched more explicitly in the historiography so far. Only it should be noted that some moments of such identification were covered by the researchers of socio-political movement called “krajovcai”, who analysed activities and attitudes of some participators of the movement. The problem of identity of Lithuanian Polacks and Polacks in Lithuania remained relevant not only in a political but also in cultural context. This research may be useful when researching the expressions of culture, relations, and inter-influence phenomena on cultural boundaries. It is obvious, that researchers should focus on more specific and more explicit than previously studies of ideals, political attitudes, mentality, and the worldview of “krajovcai”, as a model of peaceful co-living of different nations.