Kai kurie Michailo Muravjovo etnopolitinės programos bruožai (1863-1865)

LTŠiame straipsnyje bandyta ištirti, kokia vieta M. Muravjovo etnopolitinėje programoje teko Šiaurės Vakarų krašto etnokultūrinėms bei etnopolitinėms bendruomenėms. Bandymas sintetiškai analizuoti šį klausimą leido atskleisti pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaudamasis Vilniaus generalgubernatorius suformuodavo savo nuostatas tų grupių atžvilgiu. Pagrindinis kriterijus -priklausymas tam tikrai socialinei grupei. Nepatikimųjų kategorijai buvo priskiriamas socialinis elitas, kuriam bandyta priešpastatyti valstiečius. Kartu su jais šiai "nepatikimųjų" kategorijai priskirti ir žydai. Antrasis veiksnys buvo konfesija: katalikybė - tai priešiška Rusijos imperijai konfesija, stačiatikybė - atrama. Šiuo požiūriu M. Muravjovas atstovavo tradicinei pasaulėžiūrai. Vadovaujantis šiais dviem kriterijais, sunku būtų nusakyti valstiečių katalikų, taigi ir lietuvių, vietą M. Muravjovo etnopolitinėje programoje. Politinės praktikos analizė 1863-1865 m. leidžia teigti, jog lietuviai, M. Muravjovo požiūriu, buvo viena iš tų etnokultūrinių grupių, kurios ateityje turėjo tapti Rusijos valdžios atrama Siaurės Vakarų krašte. Trečiasis kriterijus - vietinė kilmė. Atsižvelgus į pirmuosius įvardytus kriterijus, atrodytų, kad M. Muravjovas turėjo patikėti savo etnopolitinės programos vykdymą stačiatikių dvasininkijai bei rusams dvarininkams, taip pat Pabaltijo vokiečiams, tačiau dvarininkų elgsena "maišto" metu "įtikino" generalgubernatorių, kad jais negalima pasitikėti. M. Muravjovas labiausiai pasitikėjo iš vadinamųjų didžiarusiškųjų gubernijų atvykusiais valdininkais.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas; Etnopolitinė programa; Šiaurės Vakarų kraštas; Vilnius Governor-General M. Muravyov; Ethno-political program; North-Western territory.

ENThe article aims to analyse the role of Northwest ethno-cultural and ethno-political communities in ethno-political programme of M. Muravjov. Synthetic analysis of this issue allows disclosing the main criteria used by Vilnius Governor General when forming his attitudes towards those groups. The main criterion was belonging to certain social group. The category of untrustworthy social groups involved social elite (that was tried to set in contract to peasants) and Jewish. The second criterion was confession: Catholicism was assumed as an opposite to Russian Imperia, Orthodoxy represented the bases. From this perspective, M. Muravjov represented traditional outlook. Based on these criteria, it might be difficult to define the place of Catholic Lithuanian peasants in a programme of M. Muravjov. The analysis of political practice of 1863-1865 allows maintaining that Lithuanians, from M. Muravjov perspective, were among such ethno-cultural groups that should have become the supporters of Russian government in Northwest region. The third criterion was local origin. Taking into account two previously mentioned criteria, it seems like M. Muravjov should have credited the implementation of his ethno-political programme to Orthodox priests, Russian squires, and Germans who lived the Baltic countries, but the behaviour of squires during the “outbrake” “shoed” the governor that they could not be trusted. M. Muravjov mosty trusted officers who came from so called “great Russian” districts.

• Dvasininkija ir lietuvybė : Katalikų bažnyčios atsinaujinimas Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5-7-ajame dešimtmetyje / Ieva Šenavičienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 473 p.
• Komparatyvistinio vadovėlių tyrimo metodinės ir praktinės problemos / Arūnas Vyšniauskas. Mokykliniai istorijos vadovėliai ir europinės visuomenės ugdymas Rytų ir Vidurio Europos šalyse: konferencijos medžiaga / sudarytojai Benediktas Šetkus, Rūta Šetkuvienė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 134-152.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos katalikų dvasininkija 1863 metų sukilimo išvakarėse / Ieva Šenavičienė ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Eugrimas, 2010. 352 p.