LTM. Mažvydo "Katekizmo" 400 metų sukaktis buvo sutikta dar tapatinant pirmąją lietuvišką knygą su pirmuoju lietuvių kalbos paminklu. Įrašytų į "Tractatum sacerdotalem" poterių atradimas atskyrė šiuos abu klausimus ir leido konkrečiau kalbėti apie rankraštinius maldų tekstus iki Mažvydo. Šiuo metu S. Narbuto lietuviškų įrašų paleotipuose atradimai atskleidžia naują lietuviškosios raštijos raidos, jos užuomazgos puslapį. Galima kalbėti apie įrašų (jų autorius galbūt vadinant glosatoriais), rankraščių ir, pagaliau, pirmųjų spaudinių (1547 m. "Katekizmui" ir 1549 m. "Sv. Ambraziejaus giesmei" pasirodžius dar paleotipų laikotarpiu) reiškinius, tik, žinoma, atsižvelgiant į tai, kad jų chronologija "persidengė". E. Svetiko darbai, įrodantys stilių bei vaško lentelių naudojimą ir Lietuvoje rodyti ir pastangas paskleisti bendresnį, labiau aprobuotą tekstą, o šį bendrumą pastebėjo įžvalgi J. Lebedžio akis . Lietuviškosios raštijos "glosų laikotarpis" žiūrėtinas ir vaško lentelių užrašymų fone, o paleotipų įrašai gali žymėti tokių užrašymų, kaip savarankiško raštijos plėtotės reiškinio, pabaigą. Pradinės šio reiškinio chronologijos reikėtų ieškoti anksčiau, bet tai bus galima padaryti tik sukaupus daugiau naujai atsirandančių faktų ir juos kvalifikuotai įvertinus.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija (XIII-XVI a.); Lietuvių kalbos istorija; Lietuviški poteriai; Senieji lietuviški tekstai; Zigmas Zinkevičius; History of Lithuania (13th-16th century); History of the Lithuanian language; Lithuanian prayers; Ancient Lithuanian texts; Zigmas Zinkevičius.
ENThe 400 year anniversary of “Catechism” by M. Mažvydas was celebrated assuming that the first Lithuanian book is also the first monument of Lithuanian language. The discovery of Lithuanian prayer in “Tractatum sacerdotalem” separated those issues and enabled more specific discussions about manuscript prayer texts before Mažvydas. The most recent discoveries in Lithuanian entries of S. Narbutas paleotypes start a new stage of the beginning and the development of Lithuanian writing. We can talk about the phenomena of entries (whose authors probably may be called glossators), manuscripts, and, finally, the first publications (“Catechism” (1547) and “The Song of St. Ambrose” (1549) were published in the time of paleotypes) only taking into account that their chronology “overlapped”. The works of E. Svetikas, that show the style and the use of wax plates in Lithuania, disclosed the attempts of disseminating more general and approbated text, and this was notices by insightful eyes of L. Lebedis. The “gloss period” of Lithuanian writing shall be reviewed in a context of wax plate entries too, and entries of paleotypes may mark the end of such a phenomenon as the independent development of writing. The initial chronology of this phenomenon should be searched in earlier periods, but this would be possible to make only having accumulated and qualitatively evaluated larger quantity of new fact.