Lietuvių liaudies pasaka "Žmogus ant kryžiaus" : keli pastebėjimai apie pasaulėžiūrinį sinkretizmą

LTStraipsnyje keliamas tikslas išanalizuoti pasaką – legendą „Žmogus ant kryžiaus“ : aptariant pasakos siužetą pereiti prie svarbiausios temos - Jėzaus Kristaus įvaizdžio, atsiskleidžiančio šiame kūrinyje, taip pat panagrinėti Jėzaus Kristaus vaizdinio sąsajas su tradicine lietuvio valstiečio namų aplinka ir agrarine pasaulėžiūra. Pažymima, kad pasakoje-legendoje „Žmogus ant kryžiaus“ aiškiai atsispindi krikščioniškosios moralės aspektai: krikščioniškasis pamaldumas, žmogiška atjauta, pagarba Kristui, įsijautimas į jo kančią, Dievo Sūnaus kančios prasmės suvokimas. Kartu šios moralinės nuostatos yra persmelktos valstietiškos logikos ir derinamos su agrarinės bendruomenės gyvenimo dėsniais. Autorės manymu, kūrinio ištakos greičiausiai siekia ikikrikščioniškąjį pasaulėžiūrinį klodą. Kai kurie jo bruožai valstietiškai pasaulėžiūrai buvo būdingi dar ir pasakos užrašymo metu. Kūrinyje autorė aptinka archajinių, su agrarine magija susijusių Dievo, kaip žemės ūkio darbų ciklo globėjo, vaizdinio atspindžių. Kūrinio genezę ji sieja su archajišku Dievo, kaip kūrėjo ir pasaulio valdytojo, bei žmogaus, kaip nevykusio imituotojo, paveikslu. Daroma išvada, jog ši pasaka yra agrarinės ir krikščioniškos pasaulėžiūrų sintezė, tik joje ryškiau išreikštas krikščioniškasis antsluoksnis. Teigiama, kad kūrinyje atsispindi tokios mūsų tautos kultūrinės, etnografinės tradicijos kaip kryžių statymo pakelėse paprotys, pagarba šiam religiniam objektui, valstietiškas sinkretinis požiūris į krikščionių religines praktikas.Reikšminiai žodžiai: Agrarinė pasaulėžiūra; Jėzaus Kristaus įvaizdis; Jėzus Kristus; Krikščioniškoji moralė; Liaudies pasakos; Pasaka-legenda; Personažas; Sinkretinė pasaulėžiūra; Sinkretizmas; Valstiečio namų aplinka; Žemdirbiška pasaulėžiūra; Agricultural worldview; Christian morality; Folktale; Househol of peasant; Jesus Crist; Personage; Religious tale; Syncretic worldview; Syncretism; The image of Jezus Christ.

ENThe paper sets the goal to analyse a tale-legend “Žmogus ant kryžiaus” [The Beggar on the Cross in Place of Christ]: to discuss the plot and move to the key topic, i.e. Jesus Christ’s image that is revealed in this work, also to examine the connections of the image of Jesus Christ with the traditional home environment and agrarian world outlook of a Lithuanian peasant. The tale-legend “Žmogus ant kryžiaus” clearly reflects the aspects of Christian morality: Christian piety, human sensibility, respect for Christ, empathy with his suffering, and understanding of the meaning of Passion. These moral attitudes are transfused with peasant logic and harmonised with the laws of life in the agrarian community. According to the author, the work most probably originated from pre-Christian world outlook. Some of its features were typical of peasant world outlook even at the time when the tale was recorded. The author detects archaic reflections of the image of God, related to agrarian magic, as the patron of the cycle of agricultural works. She related the tale genesis to the archaic picture of God as the creator and ruler of the world and a human as a failed imitator. The author draws a conclusion that this tale is the synthesis of agrarian and Christian world outlooks with a more pronounced Christian superstratum. She claims that the work reflects cultural and ethnographic traditions of our nation such as the custom of erecting crosses at waysides and respect for this religious object, and a peasant syncretic approach to the Christian religious practices.