Profesinio orientavimo sistemos Lietuvoje teorinės ir politinės prielaidos

LTStraipsnyje sisteminiu požiūriu nagrinėjamas profesinio orientavimo reiškinys. Profesinio orientavimo sistemos terminas šiame straipsnyje vartojamas aprašant visumą tarp savęs susijusių paslaugų ir veiklos rūšių (profesinis informavimas, profesinis konsultavimas, ugdymas karjerai, profesinis veiklinimas ir kt), kurių tikslas - padėti asmeniui (įgalinti jį) bet kuriuo jo gyvenimo laikotarpiu, įvertinus savo interesus, polinkius ir gebėjimus, valdyti asmeninę karjerą, priimti sprendimus dėl mokymosi/studijų ar darbo. Straipsnyje nagrinėjama profesinio orientavimo sampratos neapibrėžtumo problema, analizuojamos torinės ir politinės profesinio orientavimo sistemos kūrimo ir plėtotės prielaidos. Prieita prie išvados, kad profesinio orientavimo sampratos problematika išlieka aktuali dėl kintančios profesinio orientavimo sąvokos prigimties, jos skirtingų apibrėžčių, priklausančių nuo platesnio kultūrinio, socialinio ir politinio konteksto. Dėl didesnio dėmesio atskiriems profesinio orientavimo elementams Lietuvos mokslininkų darbuose sukurtos svarbios, tačiau nepakankamos prielaidos visuminiam, nuosekliam profesinio orientavimo sistemos modeliui kurti. Skirtingas profesinio orientavimo reiškinio traktavimas, silpnas dialogas tarp institucijų dalyvaujančių nustatant ir įgyvendinant profesinio orientavimo srities politiką, Lietuvos ir Europos Sąjungos politiniai dokumentai, reguliuojantys profesinio orientavimo sritį, ir jų įgyvendinimo praktika formuoja svarbias, tačiau nepakankamas prielaidas sėkmingam profesinio orientavimo sistemos kūrimui ir plėtotei. Šios tendencijos reikalauja tolesnio teorinių ir politinių profesinio orientavimo sistemos kūrimo ir plėtotės nuostatų išgryninimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Profesinis orientavimas; Profesinis informavimas; Profesinis konsultavimas; Ugdymas karjerai; Sistema; Lifelong guidance; Careers educations; Information; Guidance and counselling.

ENThe article systemically analyses professional orientation phenomenon. In the article, the term “professional orientation system” is used for the description of interrelated service and activity types (professional awareness, consultation, education for career, professional activation, etc.) whose purpose is to help people manage their careers and take education/learning or work decisions, having evaluated their interests, strains, and skills, in any time of their lives. The article analyses the problem of the undefined professional orientation concept, and discusses theoretical and political preconditions for the establishment and the development of professional orientation system. The author of the article concludes that the problem of the concept of professional orientation remains relevant due to changing nature of the concept of professional orientation and the variety of definitions depending on wider cultural, social, and political context. Due to greater attention on some elements of professional orientation, studies of Lithuanian researchers represent important but not enough preconditions for creating common and constant professional orientation model. Different approaches to the phenomenon of professional orientation, weak dialogue between the institutions who set and implement professional orientation policies, and the variety of political documents of the European Union and Lithuania regulating professional orientation area as well as their implementation experiences, impose important but not enough preconditions for creating and developing successful system of professional orientation. These tendencies require further purification of provisions toward the creation of professional orientation system.