LTStraipsnyje pateikiamas socialinės partnerystės profesinėje rengimo sistemoje teorinis pagrindimas. Socialinė partnerystė rengiant profesijai gali būti priemonė siekiant visuotinių tikslų, naujovių, profesinio rengimo kokybės bei specialistų profesionalumo. Socialinę partnerystę sąlygoja valstybės vykdoma socialinė, ekonominė ir švietimo politika. Nurodoma, kad politinę socialinės partnerystės koncepciją Lietuvoje formuoja individualusis liberalusis visuomenės tipas bei kol kas ryškus postkomunistinis mentalitetas. Socialinė ekonominė partnerystės koncepcija atliepia korporatyvinės klientelistinės valstybės socialinę ekonominę politiką ir neskatina realios vienijančios socialinės partnerystės, nors partnerystės idėjos yra deklaruojamos. Edukologijoje socialinė partnerystė padeda nustatyti socialinių partnerių -valstybės (švietimo institucijų), darbdavius atstovaujančių susivienijimų (pramonės, prekybos, amatų, žemės ūkio ir kt. rūmų) bei darbuotojų (profesinių sąjungų, kt. susivienijimų) - pareigų ir atsakomybės ribas, planuoti, organizuoti, vykdyti ir įvertinti profesinio rengimo programas ir priemones, kurių kokybės laidavimo sąlyga yra skirtingų profesinio rengimo interesų įvertinimas, derinimas, koordinavimas. Profesinio rengimo sistemoje bene labiausiai išplėtota partnerystė tarp aukštojo mokslo, tyrimų institucijų ir verslo, o profesinio mokymo srityje socialinė partnerystė yra silpnesnė. Pateikiami siūlymai, kaip būtų galima plėsti socialinę partnerystę profesinio rengimo srityje.Reikšminiai žodžiai: Socialinė partnerystė; Profesinis rengimas; Profesinio rengimo kokybė; Socialinė politika; švietimo politika; Social partnership; Professional education; qualityof professional education; Social policy; Education policy.
ENThe article presents theoretical substantiation of social partnership in professional training system. In a course of the preparation to certain profession, social partnership might be an instrument for reaching community goals, innovations, quality of professional training, and high professional level of specialists. Social partnership depends on social, economic, and education policy of state. According to the author of the article, political concept of social partnership in Lithuania is determined by individual liberal community type and yet greatly expresses soviet mentality. Social economic partnership concept represents social economic policy of a corporative and clientelistic state and does not provoke real common social partnership although the ideas of partnership are declared. In educology, social partnership helps identifying duty and responsibility boundaries of social partners, i.e. the state (education institutions), labour unions (chambers of commerce and trade, agriculture, etc.) and the employees (labour unions and other organisations); as well as panning, organising, implementing, and evaluating professional training programmes and other instruments whose quality greatly depends on the evaluation, co-ordination, and harmonisation of various professional interests. In the area of professional education, social partnerships is mostly developed between higher education institutions, research institutes and business organisations, however social partnership in the area of professional training is less developed.