Pastabos dėl sintaksinio dviprasmiškumo sąvokos ir kiti susiję dalykai

LTStraipsnio autorius polemizuoja su Akseliu Holvoetu dėl jo pateikto sintaksinės struktūros posesyvinės konstrukcijos, kuriai atstovauja tokie sakiniai, kaip: (1) Onutės žalios akys; (2) Petro sunkus charakteris, vertinimo. Holvoetas analizuoja sakinių sintaksinę struktūrą ir mėgina nustatyti jų vietą tarp funkciniu atžvilgiu artimų sintaksinių konstrukcijų ir prieina prie išvados, kad dėl galimos dvejopos sintaksinės skaidos minėti sakiniai laikytini sintaksiškai dviprasmiškais, o pačią konstrukciją, kuriai jie atstovauja, apibūdina kaip tarpinę tarp turėjimo ir priklausymo konstrukcijų ir tokį sakinių tipą vadina hibridiniu. Straipsnio autorius pateikia priežastis, dėl ko tokią Holvoeto prieitą išvadą reiktų laikyti nepatenkinama. Teigiama, kad sąvokos "sintaksiškai dviprasmiškas" vartojimui apibūdinant sakinio struktūrą turi būti rimtas semantinis ir kognityvinis pamatas. Beveik visas straipsnyje minimas sakinio interpretavimo galimybes aptaria ir Holvoetas, tačiau ieškodamas vienintelės teisingos jo interpretacijos jis padaro metodologiniu požiūriu neteisingą išvadą, esą sintaksinė tokio tipo sakinių struktūra yra dviprasmiška. Autoriaus nuomone, teisingiau būtų manyti, kad pasirinkus vieną ar kitą šių sakinių konceptualizavimo kryptį, tampa vienprasmiška ir jų sintaksinė struktūra. Be to, jeigu apskritai yra pamato kalbėti apie atskirą aptartų sakinių tipą, tai hibridiniu jį galima būtų vadinti ne todėl, kad visą konstrukciją būtų galima apibūdinti kaip tarpinę tarp turėjimo ir priklausymo konstrukcijų, o dėl to, kad paveldėta šių sakinių forma neatitinka naujų jų konceptualizavimo tendencijų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos sakiniai; Sintaksinis dviprasmiškumas; Semantinis dviprasmiškumas; Teminė-reminė struktūra; Lithuanian sentences; Syntactic ambiguity; Semantic ambiguity; Thematic-rhematic structure.

ENThe article contains a polemic with Axel Holvoet's analysis of Lithuanian sentences of the type Onutės žalios akys. The author disagrees with Holvoet's claim that sentences of this type are syntactically ambiguous between predicative possessive ('belonging') constructions and copular constructions whose subjects are discontinuous as a result of fronting. In the author's opinion syntactic ambiguity would entail semantic ambiguity, whereas the constructions under discussion have a well-defined meaning (they give a description of a person based on a characteristic attribute), entitling us to describe them as an autonomous construction. The sentence type under discussion originated, in the author's view, by reinterpretation of a copular construction with a subject constituent made discontinuous by syntactic movement motivated by topicalisation. The author also polemicises with Holvoet's theory of thematic-rhematic structure, a variety of that advanced by Bogusławski, pointing out that the notion of marked pattern of thematic-rhematic structure is not clearly defined. [From the publication]