Baltische Bestattungsrituale im Spiegel ihrer Bezeichnungen: litauisch šer̃menys und šarvójimas, altpreußisch sirmen

LTPaprastai svarstymai dėl liet. "šermenys" etimologijos remiasi prielaida, kad "šermenys" reiškia tik ‘gedulingi pietūs palaidojus’. Tačiau tokia reikšmė yra tik viena iš kelių. Bažnytiniame tekste paliudytas prūsų žodis "sirmen", kurio reikšmė atstatoma remiantis kontekstu ir panašumu su liet. "šermenys". Žodynų ir tarmių duomenys leidžia "šermenys" suprasti plačiau – kaip ‘laidojimo ritualus’. Tai leidžia suabejoti būtinybe liet. "šermenys" ir pr. "sirmen" kildinti iš ide. *ḱerh3- ‘sotinti, šerti’, kaip tai tradiciškai daroma. Straipsnyje siūloma žodį "šermenys" laikyti dariniu iš ide. *ḱerH- ‘būti baltam’, giminingu "širmas", "šermuonėlis". Tada "šermenys" būtų lavono kremavimo pavadinimas, kaip vok. "Einäscherung". Galimas dalykas, kad šiai grupei taip pat priklauso lot. "cremāre". Sąsaja su pelenais grindžiama liet. "šarmas" ‘gailus skystis iš pelenų skalbti’ ir pr. "sirmes" ‘t.p.’; šie pavadinimai remiasi (žaliavos) spalva. Liet. "šerti" reikšmės yra skirtingos kilmės, ide. *ḱerh3- ‘sotinti, šerti’ >"šerti" ‘sotinti, maitinti’, ide. *ḱerH- ‘būti baltam’ >"šerti" ‘balinti, blyškinti; keisti plunksnas’ ir ide. *ḱerh2- ‘(su-) laužyti (intr.)’ >"šerti" ‘mušti, plakti; smarkiai lyti’. Lie. "šarvoti" laikoma iteratyviniu dariniu iš būdvardžio *šárvas ‘baltas, pilkas’, t. y. "šarvoti" pradinė reikšmė buvo ‘balinti; puošti baltais, šventiniais rūbais’.Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Etimologinis ryšys; Reikšmė; Etymology; Etymological connection; Meaning; Etimologija; Leksika; Semantinė reikšmė; šermenys; šarvojimas; Etymology; Lexis; Semantic meaning; Funeral feast; Laying-out of the dead.

ENThe common etymology ofLith. šermenys and OPr. sirmen 'funeral rite, funeral feast' relates them to šérti 'feed'. This interpretation is rejected here. Lith. šérti is used for feeding animals and only metaphorically f or children, old or sick persons; its use in a ritual context is not attested and seems unlikely. Feasting the guests is not the essence of funeral and other custom. There is no evidence to show that šermenys was restricted to the funeral feast New etymological connections are suggested here: (1) with Lith. šermuonėlis, Germ, Hermelin 'ermine', Lith. šìrvas, šìrmas 'white, whitish', šármas, OPr. sirmes 'washing lye made of ashes' according to the colour which has been associated with death, (2) with Lat cremāre, IE *kremH- 'to burn, cremate' 3.) with IE *kerH2- 'burst' >'decay' 'death; goddess of death'. Lith. šarvojimas 'laying-out of the dead' is related to šarvaĩ, šárvas '(1a) discharge (after birth), (1b) menstruation, (1c) discharge (from the mouth of the dead), (2a) armament, (2b) soldier's outfit, weapons and ammunition, (2c) carapace, (3a) dowry, (3b) burial object', OPr. sarwis 'weapon'. A former meaning *'physical sign and ritual equipment in a rite of passage' is suggested. [From the publication]