Tautosaka sociologiniu žvilgsniu

LTStraipsnyje keliamas tikslas – žvelgiant iš sociologinio taško aptarti folkloro vaidmenį šiuolaikiniame lietuvių kultūriniame gyvenime, dėmesį kreipiant į jo ir visuomenės santykius. Pripažįstama, jog folkloristai vis dar neturi beveik jokios sociologiškai, psichologiškai grindžiamos folkloro tyrimo strategijos. Juk iki šiol nėra nustatyta, kodėl ir kokiam žmogui, kokioms visuomenės grupėms mūsų dienomis, t. y. dainų tradicijos saulėlydyje, tebėra reikalinga dainuojamoji tautosaka. Tarp visų šiuolaikinių viešo dainavimo atvejų aktyvumu išsiskiria folklorinių ansamblių veikla, ištikimai propaguojanti seniausią lietuvių dainų paveldo dalį ir pritraukianti didžiulę klausytojų auditoriją. Antai 2005 metais Lietuvoje veikė 284 stipresnieji folkloriniai ansambliai, kurie specialistų nuomone atitinka tokioms dainuojančių grupėms keliamus reikalavimus. Straipsnyje analizuojama, kodėl šiandien išskirtinis dėmesys tenka vien archainio tautosakos sluoksnio aktualizavimui. Pavienių ir savarankiškai dainuojančių, ne folkloro grupių dalyvių, pagrindinių lauko tyrimų informantų pateiktos medžiagos analizė rodo kiek kitokį su dainomis susijusį komunikacijos vaizdą – jie linkę dainuoti naujesnio stiliaus dainas (romansus ir pan.). Straipsnyje daroma išvada, jog apskritai šiandien aktyviausiai dainų sklaida, o kartu ir lietuvių identiteto išsaugojimu rūpinasi šviesuomenės atstovai, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą arba jiems prilygstantys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka.

ENThe article aims to discuss a role of folklore in current cultural life of Lithuania from sociological point of view by paying a particular attention to relation of folklore and society. It has been acknowledged that folklorists still have no any folklore research strategy based on sociological and psychological aspect. It has not been defined yet why and for what sort of persons, for what sort of society groups nowadays, i.e. in a sunset of singing tradition, singing folklore still remains necessary. Among all current events of public singing activity of folk groups still distinguishes, reliability propagating the oldest part of heritage of Lithuanian songs and attracting a huge amount of fans. In 2005 584 folk groups were active in Lithuania, which according to specialists correspond to requirements for singing collectives. The article analyses why today a particular attention is being paid only to actualization of archaic stratum of folklore. Analysis of material provided by the main informants of field research, i.e. individual and independent singers, not folk groups, discloses a little different view concerning communication with songs - they are likely to sing songs of new style (romances etc.). The article makes a conclusion that today mostly enlightened persons, i.e. people with high education and others like that take care about spreading of songs in line with protection of Lithuanian identity.