Klaipėdos vietinio valdymo sistema : istorinių tyrimų būklė, problemos, perspektyvos

LTStraipsnyje siekiama susisteminti istoriografines žinias Klaipėdos savivaldos ir vietos valdymo sistemos klausimais, išryškinti problemas ir pasiūlyti galimas ateities tyrimų kryptis. Išskiriami vietos valdymo sistemos raidos etapai, analizuojama tyrimų būklė, šaltinių prieinamumo klausimas. Daugiau dėmesio skiriama 1945-1990 m. vietos valdymo sistemos tyrimų rezultatams ir problemų, susijusių su suvereno bei miestiečių santykių teisinio statuso apibrėžtimi Ordino laikais, apžvalgai. Taikant bendruomenės vaidmens vietinės valdžios ir savivaldos sistemoje masto, kompetencijos kaitos bei struktūrinės raidos kriterijus, išskirtini trys Klaipėdos vietos valdymo sistemos raidos etapai: XIII a .-XIX a. pr., XIX a. pr.-1945 m., 1945-1990 m. Trečiojo etapo tyrimai yra pasistūmėję į priekį daugiausia. Kiti du periodai ištirti mažiau, nors esama nemažai nepanaudotų XVI-XIX a. šaltinių. Visiems etapams stinga lyginamojo istorinių bei istoriografinių kontekstų įvertinimo, istoriografijoje pasigendama ir šios tematikos problematizavimo. Kai kurių pirmojo etapo probleminių klausimų analizė leido daryti išvadą, kad Liubeko teisių suteikimas Klaipėdai datuotinas 1258 m. ir interpretuotinas įvertinant du kontekstus: 1. XIII a. vid. įtampas dėl miestų steigimo Rytų Pabaltijyje tarp Liubeko miesto ir Vokiečių ordino, 2. galimą Vokiečių ir Livonijos ordinų Klaipėdos kūrimo ir vystymo vizijų priešingumą. 1475 m. privilegijos suteikimas interpretuotinas kaip didžiojo magistro siekis panaikinti Klaipėdos išskirtinumą ir galutinai integruoti jos miestiečius į juridinę Ordino valstybės struktūrą.Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Miesto savivalda; Lietuvių istoriografija; Klaipėdos istorijos šaltiniai; Klaipėdos istorijos periodizavimas.

ENThe article aims to structure historical knowledge on Klaipėda municipal and local government issues, to highlight the problems, and suggest guidelines for future studies. The author defines local government development stages, and analyses the state of studies and the accessibility of sources. More attention is paid to the results of studies that cover local government structure of 1945-1990, and problems related to the definition of legal status of sovereign and relationship of citizens in a time of Teutonic Order. On the basis of the scope of public participation in local and municipal government structures, changes of competencies, and structural development criteria, the author defines three stages of local government development in Klaipėda: the 13th – the beginning of the 19th c., the beginning of 19th c. – 1945, and 1945-1990. Studies of the first stage are the most explicit ones. Other two periods are less studied, but there are not few unused sources of the 16th-19th c. All stages lack for comparative evaluation of historic and historiographic contexts; historiography lacks for the identification of problems of this subject. The analysis of some problem issues called for a conclusion that the confirmation of Lubeck rights to Klaipėda should be dated 1258 and interpreted in two contexts: 1) the 13th c. pressure between Lubeck and German order in regards to the establishment of cities in the East Baltic region; and 2) possible contradiction between visions of German and Livonian orders in regards to the development of Klaipėda city. The confirmation of the 1475’s privilege should be assumed as Great Master’s aim to liquidate the exclusivity of Klaipėda city and completely integrate its citizens into legal state structure of the Order.